Persimonas „sutraukė burną“? Priežastis slypi taninuose, o saldumas nepasako visko apie jo maistinę vertę

Nemalonų sausumo ir šiurkštumo pojūtį suvalgius persimono sukelia taninai – vaisiuje esantys junginiai, sąveikaujantys su seilių baltymais. Nokstant jų sutraukiamasis poveikis paprastai silpnėja. O pats vaisius nėra toks kaloringas, kaip galima pamanyti iš saldumo: 100 gramų persimono turi apie 70 kilokalorijų ir maždaug 16 gramų angliavandenių.

Svarbu nesupainioti angliavandenių ir cukraus kiekio: tai nėra visiškai tas pats rodiklis. Persimonuose yra natūralių cukrų, daugiausia gliukozės ir fruktozės, tačiau tikslus jų kiekis priklauso nuo vaisiaus veislės bei sunokimo. Todėl nurodytų 16 gramų angliavandenių nereikėtų automatiškai vadinti 16 gramų cukraus.

Renkantis persimoną vien spalvos taip pat neužtenka. Ryškiai oranžinis vaisius gali būti ir maloniai saldus, ir stipriai sutraukiantis burną. Reikšmės turi jo rūšis, brandumas ir tai, ar po derliaus nuėmimo buvo sumažintas taninų sutraukiamasis poveikis.

Kodėl persimonas sukelia sausumo pojūtį?

Suvalgius sutraukiantį persimoną gali atrodyti, kad burnoje staiga pritrūko seilių, liežuvis tapo šiurkštus, o gomurys – sausas. Toks pojūtis susijęs su taninų sąveika su seilių baltymais. Jis skiriasi nuo įprasto rūgštumo ar kartumo, todėl pirmą kartą paragavus gali nemaloniai nustebinti.

Vaisiui nokstant taninai pakinta ir tampa mažiau tirpūs, todėl sutraukiamasis pojūtis silpnėja. Dėl to kai kurie persimonai skaniausi tik tuomet, kai būna labai minkšti, o jų minkštimą patogu kabinti šaukšteliu.

Jeigu pirmas kąsnis stipriai sutraukė burną, neverta spręsti, kad visi persimonai tokie. Kitas tos pačios išvaizdos vaisius gali turėti visai kitokią tekstūrą ir skonį.

Ar kietas persimonas visada neprinokęs?

Ne visada. Kai kurių parduodamų persimonų sutraukiamasis poveikis sumažinamas dar po derliaus nuėmimo, naudojant anglies dioksidą. Taip paruoštas vaisius gali išlikti tvirtas, tačiau valgant nebesukelti nemalonaus sausumo.

Todėl taisyklė „persimoną galima valgyti tik visiškai minkštą“ netinka visiems vaisiams. Vienus geriausia valgyti suminkštėjusius, kitus galima pjaustyti skiltelėmis ir valgyti tvirtus. Perkant verta perskaityti informaciją ant pakuotės arba paklausti pardavėjo, kokios tekstūros vaisius skirtas vartoti.

Jei persimonas tvirtas, bet nesutraukia burnos ir jo skonis malonus, laukti, kol jis taps beveik skystas, nebūtina. Tačiau sutraukiantis vaisius dar gali būti nepasiekęs tinkamos vartoti brandos.

Persimonų nauda

Kiek kalorijų turi vienas persimonas?

Apie 70 kilokalorijų nurodoma 100 gramų vaisiaus, o ne būtinai vienam persimonui. Tai svarbus skirtumas, nes vaisiai nevienodo dydžio. Suvalgius 200 gramų valgomosios dalies, energinė vertė būtų apie 140 kilokalorijų, o angliavandenių – maždaug 32 gramai.

Persimonuose riebalų labai mažai – pateikiama apie 0,3 gramo šimtui gramų. Didžiąją vaisiaus dalį sudaro vanduo, todėl teiginys, kad persimonai yra „per riebūs“, neatitinka jų sudėties.

Saldus skonis ir mažas riebalų kiekis neprieštarauja vienas kitam. Saldumą suteikia natūralūs cukrūs, o bendras suvalgomas jų bei energijos kiekis priklauso ir nuo porcijos.

Kokių maistinių medžiagų yra persimonuose?

Oranžinę spalvą persimonams suteikia karotenoidai, tarp jų beta karotenas ir beta kriptoksantinas. Tai provitamino A junginiai, kuriuos organizmas gali panaudoti vitaminui A susidaryti. Vaisiuose taip pat yra vitamino C, kalio, magnio ir nedidelis kiekis geležies.

Dar viena jų sudėties dalis – skaidulos. Pateikiamais duomenimis, 100 gramų persimono jų yra apie 3,6 gramo. Taigi vaisius suteikia ne vien saldumo: jį valgant gaunama ir skaidulų, kurių beveik nebūtų įprastame saldžiame gėrime.

Persimonuose esantys taninai ir kiti polifenoliai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Tačiau vieno vaisiaus nereikėtų paversti universalia priemone sveikatai gerinti – jo vieta yra įvairioje mityboje, kartu su kitais vaisiais, daržovėmis ir įprastais patiekalais.

Į ką atkreipti dėmesį stebint cukraus kiekį mityboje?

Natūralus vaisiaus cukrus vis tiek įskaičiuojamas vertinant suvartojamus angliavandenius. Todėl svarbu žiūrėti į suvalgomą kiekį, o ne vien į tai, kad produktas šviežias ir be pridėtinio cukraus.

Tai ypač aktualu, kai persimonas tampa didesnio deserto dalimi. Vaisius su nesaldintu jogurtu ir tas pats vaisius su saldintu jogurtu, medumi bei saldžiais dribsniais nėra vienodos sudėties užkandžiai. Sergant diabetu porciją reikėtų derinti prie individualaus mitybos plano, o ne vadovautis vien vaisiaus saldumu.

Kaip persimoną panaudoti virtuvėje?

Tvirtą, burnos nesutraukiantį persimoną patogu supjaustyti ir dėti į natūralų jogurtą ar košę. Labai minkštą galima perpjauti ir valgyti šaukšteliu arba jo minkštimu pasaldinti nesaldintą varškę.

Prieš berdami cukrų ar dėdami medaus, paragaukite jau sumaišyto patiekalo. Gerai sunokęs persimonas gali suteikti pakankamai saldumo pats – ypač jei norisi išryškinti jo skonį, o ne paslėpti jį po kitais priedais.