Po vieno pirties seanso kraujyje užfiksavo pokyčius: dalis jų išnyko jau po pusvalandžio

Pirtis veikia ne tik savijautą – jos metu keičiasi ir kraujyje cirkuliuojančių imuninių ląstelių skaičius. Suomijos mokslininkai nustatė, kad po vieno seanso padaugėjo baltųjų kraujo kūnelių, tačiau dalies jų kiekis jau po 30 minučių grįžo į pradinį lygį.

Šis atradimas padeda geriau suprasti, kaip organizmas reaguoja į karštį. Vis dėlto tyrėjai neskelbia, kad pusvalandis pirtyje apsaugo nuo peršalimo ar ilgam sustiprina imunitetą. Eksperimente buvo stebima trumpalaikė reakcija, o ne tai, ar dalyviai vėliau rečiau sirgo.

Žurnale „Temperature“ paskelbtas tyrimas taip pat atskleidė, kad skirtingos imuninės sistemos dalys reagavo nevienodai: ląstelių skaičius kraujyje kito aiškiau nei daugelio jų bendravimui svarbių signalinių baltymų koncentracija.

Ką dalyviai veikė pirtyje ir ką matavo mokslininkai?

Tyrime dalyvavo 51 suaugęs žmogus – 27 moterys ir 24 vyrai, kurių amžiaus vidurkis siekė maždaug 50 metų. Jiems buvo taikomas suomiškos saunos protokolas: 30 minučių kaitinimasis su trumpa atsivėsinimo pertrauka.

Svarbi detalė – tai nebuvo nepertraukiamas pusvalandis karštyje. Po pirmųjų 15 minučių dalyviai trumpam išėjo po dušu. Vidutinė temperatūra saunoje siekė apie 73 °C, dalyviai galėjo gerti vandenį, o jų savijautą stebėjo gydytojas.

Kraujo mėginiai paimti prieš procedūrą, iškart po jos ir praėjus dar 30 minučių. Taip mokslininkai galėjo palyginti ne tik pradinę būklę su reakcija į kaitinimąsi, bet ir pamatyti, kaip greitai rodikliai keičiasi ilsintis.

Šis tyrimo planas leidžia kalbėti apie tai, kas vyko netrukus po seanso. Tačiau iš jo negalima nustatyti, kokia imuninės sistemos būklė buvo kitą dieną ar po kelių savaičių.

Baltųjų kraujo kūnelių padaugėjo, bet tai dar ne „stipresnis imunitetas“

Po procedūros kraujyje padaugėjo neutrofilų ir limfocitų. Abi šios ląstelių grupės svarbios organizmo apsaugai, nors jų užduotys skiriasi.

Neutrofilai yra vieni pirmųjų, reaguojančių į daugelį infekcijų. Limfocitai apima ląsteles, kurios atpažįsta konkrečias grėsmes, dalyvauja antikūnų gamyboje ir koordinuoja imuninį atsaką.

Tačiau didesnis ląstelių skaičius kraujo mėginyje savaime neįrodo geresnės apsaugos nuo ligų. Svarbu ne tik jų kiekis, bet ir tai, kur jos yra, kaip veikia ir į kokius signalus reaguoja.

Tyrėjai svarsto, kad pirties procedūra galėjo paskatinti dalies ląstelių persiskirstymą: iš audinių ar kitų telkinių jos pateko į kraujotaką, o vėliau vėl pasiskirstė organizme. Vadinasi, rezultatas nebūtinai reiškia, kad per pusvalandį organizmas pasigamino daugiau apsauginių ląstelių.

Turku universiteto tyrėjas Ilkka Heinonenas šį procesą sieja su imunine priežiūra – ląstelių judėjimu po organizmą ir galimų grėsmių stebėjimu. Panaši trumpalaikė ląstelių mobilizacija pasireiškia ir fizinio krūvio metu.

Vis dėlto tai nereiškia, kad pirtis atstoja mankštą. Panašus vieno rodiklio pokytis dar nepadaro dviejų skirtingų veiklų lygiavertėmis.

Praėjus pusvalandžiui po seanso neutrofilų ir limfocitų kiekis grįžo į pradinį lygį. Kitų kartu vertintų baltųjų kraujo kūnelių grupės rodiklis dar buvo padidėjęs. Taigi organizmo reakcija nebuvo vienoda visoms tirtoms ląstelėms.

Imuninės sistemos signalai reagavo kitaip

Mokslininkai tyrė ir citokinus – baltymus, padedančius imuninėms ląstelėms perduoti signalus bei reguliuoti uždegiminius procesus. Jie gali nurodyti ląstelėms, kada suaktyvėti, kur judėti ir kaip derinti organizmo atsaką.

Bendras vaizdas buvo santūresnis nei stebint ląstelių skaičių: daugumos iš 37 tirtų citokinų koncentracijos reikšmingai nepasikeitė. Reikšmingi pokyčiai nustatyti tik dviem.

Tačiau tyrėjai pastebėjo ryšį tarp kai kurių citokinų pokyčių ir to, kiek seanso metu pakilo žmogaus kūno temperatūra. Tokio paties ryšio su baltųjų kraujo kūnelių skaičiaus pokyčiais nenustatyta.

Tai leidžia kelti prielaidą, kad skirtingus imuninės sistemos procesus gali veikti nevienodi mechanizmai. Vis dėlto vien nustatyta sąsaja dar nepaaiškina visos priežasčių grandinės.

Iš šių rezultatų taip pat negalima spręsti, kad kuo labiau žmogus įkaista, tuo didesnės naudos gauna. Tyrimas nenustatė nei „idealios“ temperatūros imunitetui, nei kaitinimosi trukmės, kuri garantuotų geresnę sveikatą.

Ką šis atradimas reiškia pirties mėgėjams?

Ankstesniuose darbuose reguliarus pirties lankymas buvo siejamas su įvairiais palankiais sveikatos rodikliais. Šis eksperimentas papildo žinias apie galimus biologinius procesus, tačiau neįrodo, kad būtent stebėtas ląstelių persiskirstymas lemia ilgalaikę naudą.

Lieka ir dar viena išlyga: dalyviai ne tik kaitinosi, bet ir atsivėsino po dušu. Todėl nustatyta reakcija atspindi visą procedūrą, o atskiram karščio bei vėsinimo poveikiui įvertinti reikėtų kitokio tyrimo.

Norint sužinoti, ar tokie pokyčiai padeda rečiau sirgti, reikėtų ilgesnio stebėjimo ir tiesioginio infekcijų dažnio vertinimo. Šiame eksperimente tokio atsakymo neieškota.

Pirties mėgėjams rezultatai nėra priežastis ilginti seansus ar stengtis ištverti kuo didesnį karštį. Tyrimo protokolas, vykdytas prižiūrint gydytojui, nėra universali rekomendacija kiekvienam lankytojui.

Sergant, karščiuojant ar esant dehidratacijai pirtį reikėtų atidėti. Turint širdies ligų ar kraujospūdžio sutrikimų, saugų režimą verta aptarti su gydytoju. Pajutus svaigimą, silpnumą ar kitą blogą savijautą, reikia išeiti iš karščio, o alkoholio su kaitinimusi nederinti.

Tyrimas parodė aiškų, bet ribotą dalyką: vienas pirties seansas gali trumpam pakeisti imuninių ląstelių pasiskirstymą kraujyje. Ar šis pokytis virsta apčiuopiama ilgalaike apsauga nuo ligų, dar reikės išsiaiškinti.

Šaltiniai: 

• https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC13251515/
• https://www.brownhealth.org/be-well/saunas-and-your-heart-it-safe-use-sauna-if-you-have-heart-disease
• https://www.uef.fi/en/article/sauna-bathing-may-boost-immune-responses