Šaldiklis daugeliui atrodo kaip maisto gelbėjimo mygtukas. Įdėjai mėsą, žuvį, uogas, sriubą ar likučius – ir problema išspręsta. Atrodo, kad ten maistas gali gulėti beveik amžinai.
Tačiau tai tik pusė tiesos. Šaltis tikrai smarkiai sulėtina bakterijų dauginimąsi, bet jis nepaverčia prasto maisto geru, nesustabdo kokybės blogėjimo ir neištaiso klaidų, padarytų prieš užšaldymą.
Todėl po kelių mėnesių šaldiklyje kai kurie produktai gali būti ne pavojingi, bet jau prasto skonio, išsausėję, pakeitę kvapą ar tekstūrą. O kai kuriais atvejais rizika atsiranda tada, kai maistas buvo netinkamai atitirpintas arba užšaldytas per vėlai.
Ar šaldiklyje maistas tikrai „negenda“?
Jeigu šaldiklyje nuolat palaikoma -18 °C ar žemesnė temperatūra, bakterijų augimas sustoja arba labai sulėtėja. Dėl to tinkamai užšaldytas maistas saugumo požiūriu gali išlikti tinkamas labai ilgai. USDA ir FoodSafety.gov pabrėžia, kad rekomenduojami šaldyto maisto laikymo terminai dažniausiai yra skirti kokybei, o ne saugumui.
Tačiau čia yra svarbi detalė: tai galioja tik tada, jei maistas buvo saugus prieš užšaldymą ir visą laiką laikytas tinkamoje temperatūroje.
Jeigu mėsa kelias dienas gulėjo šaldytuve ant ribos, pradėjo skleisti keistą kvapą, o tada buvo įkišta į šaldiklį, šaltis jos „neatgaivins“. Užšaldymas sustabdo procesą, bet nepanaikina to, kas jau įvyko.
Didžiausia klaida – šaldyti per vėlai
Daugelis žmonių šaldiklį naudoja tada, kai produktas jau beveik baigia galioti. Pavyzdžiui, mėsa šaldytuve praguli kelias dienas, žuvis jau kvepia stipriau, varškė ar padažas atrodo „dar normaliai“, todėl nusprendžiama: „įmesiu į šaldiklį, bus vėliau“.
Tai viena pavojingiausių klaidų.
Maistą geriausia šaldyti tada, kai jis dar šviežias. Kuo ilgiau produktas prieš tai stovėjo šaldytuve ar kambario temperatūroje, tuo didesnė tikimybė, kad jo kokybė jau suprastėjo.
Šaldiklis nėra laiko mašina. Jis neištrina dienų, kurias maistas praleido netinkamomis sąlygomis.
Kiek laiko verta laikyti maistą šaldiklyje?
Saugumo ir kokybės terminai nėra tas pats. Produktas gali būti saugus, bet jau nebeskanus. Jis gali būti sausas, su ledo kristalais, praradęs kvapą, spalvą ar struktūrą.
Praktinė taisyklė namuose tokia:
- žalia malta mėsa – geriausia sunaudoti per 3–4 mėnesius;
- žali paukštienos gabaliukai – per maždaug 9 mėnesius;
- visa višta ar kalakutas – iki 12 mėnesių;
- žalia žuvis – dažniausiai per 3–8 mėnesius, priklausomai nuo riebumo;
- virti patiekalai, troškiniai, sriubos – per 2–3 mėnesius;
- duona ir kepiniai – per 2–3 mėnesius;
- uogos ir daržovės – dažnai išlieka geros 8–12 mėnesių, jei užšaldytos tinkamai.
Tai nėra akmenyje iškaltos datos. Jos labiau rodo, kada produktas dar išlaiko geriausią kokybę. FoodSafety.gov taip pat nurodo, kad šaldymo terminai lentelėse pirmiausia skirti kokybei, jei produktas laikomas nuolat užšaldytas.
Kodėl atsiranda „šaldiklio nudegimas“?
Jeigu ištraukiate mėsą, daržoves ar žuvį ir matote pilkšvas, sausas, sukietėjusias vietas, tai gali būti vadinamasis šaldiklio nudegimas.
Jis atsiranda tada, kai maistas blogai supakuotas ir kontaktuoja su oru. Drėgmė iš produkto pasišalina, paviršius išsausėja, keičiasi spalva ir tekstūra.
Toks maistas nebūtinai pavojingas, bet jo skonis dažnai būna prastas. Mėsa tampa sausa, žuvis įgauna nemalonų poskonį, daržovės gali būti vandeningos ir minkštos.
Todėl svarbiausia – sandari pakuotė. Maistą geriausia šaldyti šaldymui skirtuose maišeliuose, dėžutėse ar vakuuminėje pakuotėje. Kuo mažiau oro lieka pakuotėje, tuo geriau.
Ne viską verta šaldyti
Yra produktų, kurie po šaldymo tampa beveik nebeatpažįstami. Jie nebūtinai tampa pavojingi, bet jų tekstūra sugenda taip smarkiai, kad valgyti nebenorėsite.
Prastai šaldymą pakelia salotos, agurkai, pomidorai, ridikėliai ir kitos daug vandens turinčios šviežios daržovės. Atitirpusios jos tampa minkštos, vandeningos ir praranda traškumą.
Taip pat dažnai prastai atrodo grietinė, jogurtas, majoneziniai padažai ir kai kurie kreminiai desertai. Jie gali susisluoksniuoti, tapti grūdėti ar nemalonios konsistencijos.
Žalių kiaušinių su lukštu šaldyti nereikėtų, nes skystis plečiasi ir lukštas gali įtrūkti. Jei kiaušinius reikia užšaldyti, juos geriau išplakti ir laikyti sandariame inde.
Atitirpinimas – vieta, kur daugiausia rizikos
Dažnai maistas sugenda ne šaldiklyje, o ant virtuvės stalo. Žmogus ištraukia mėsą ar žuvį ryte, palieka kambario temperatūroje ir grįžta po kelių valandų.
Tai pavojinga.
Atitirpstant išorinis produkto sluoksnis sušyla greičiau nei vidus. Kol vidurys dar kietas, paviršiuje temperatūra jau gali būti palanki bakterijoms daugintis.
Saugiausia maistą atitirpinti šaldytuve. Taip procesas lėtesnis, bet temperatūra išlieka kontroliuojama. Greitesnis būdas – sandariai supakuotą produktą panardinti į šaltą vandenį, vandenį reguliariai keičiant. Dar vienas variantas – atitirpinti mikrobangų krosnelėje, bet tada maistą reikia gaminti iš karto.
Palikti mėsą, žuvį ar paruoštą patiekalą ant stalo visai dienai nėra geras sprendimas.
Ar galima užšaldyti dar kartą?
Čia daugiausia painiavos. Jeigu produktas buvo atitirpintas šaldytuve ir visą laiką laikytas saugioje temperatūroje, jį paprastai galima vėl užšaldyti. Tačiau kokybė suprastės: mėsa gali tapti sausesnė, žuvis – minkštesnė, patiekalas – vandeningesnis.
Jeigu maistas buvo atitirpintas kambario temperatūroje, ilgai stovėjo ant stalo ar jau pradėjo skleisti įtartiną kvapą, jo pakartotinai šaldyti nereikėtų.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis su žuvimi, jūros gėrybėmis, malta mėsa, paukštiena ir paruoštais patiekalais su padažais. Tai produktai, kuriuose klaidos greičiau tampa rizika.
Ką išduoda ledo kristalai pakuotėje?
Jeigu pakuotėje daug ledo kristalų, tai gali reikšti kelis dalykus. Produktas galėjo būti blogai supakuotas, šaldiklyje galėjo svyruoti temperatūra arba maistas buvo iš dalies atitirpęs ir vėl užšalęs.
Vien ledo kristalai dar nereiškia, kad produktas pavojingas. Tačiau jie rodo, kad kokybė greičiausiai jau nukentėjo.
Jeigu šaldiklyje dažnai matote daug šerkšno, ledo ant pakuočių ar produktų, kurie atrodo tarsi kelis kartus „peršalę“, verta patikrinti šaldiklio temperatūrą ir durelių sandarumą.
Šaldiklis turi būti ne šiaip „šaltas“, o palaikyti apie -18 °C ar žemesnę temperatūrą.
Ką daryti dingus elektrai?
Dingus elektrai šaldiklio nereikėtų be reikalo varstyti. Uždarytas pilnas šaldiklis šaltį išlaiko ilgiau nei pustuštis.
Jeigu maistas dar turi ledo kristalų arba išliko labai šaltas, jį dažnai galima vėl užšaldyti. Tačiau jei produktai visiškai atitirpo, sušilo ir ilgai stovėjo neaiškioje temperatūroje, geriau nerizikuoti.
Ypač tai galioja mėsai, žuviai, jūros gėrybėms, paruoštiems patiekalams, pieno produktams ir ledams. Ledai yra paprastas indikatorius: jei jie ištirpo ir vėl sušalo, vadinasi, temperatūra buvo smarkiai pakilusi.
Kaip teisingai užšaldyti maistą?
Geriausia šaldyti mažesnėmis porcijomis. Taip maistas greičiau užšąla, lengviau atitirpsta ir nereikia kelis kartus judinti tos pačios pakuotės.
Prieš dedant į šaldiklį patiekalus verta atvėsinti, bet nepalikti jų ilgam ant stalo. Karštas puodas šaldiklyje gali pakelti temperatūrą aplink kitas pakuotes, o per ilgai kambaryje stovintis maistas tampa rizikingas.
Ant kiekvienos pakuotės verta užrašyti datą ir turinį. Po trijų mėnesių „čia gal sriuba, o gal padažas“ tampa labai realia problema.
Dar viena taisyklė – naujesnius produktus dėti giliau, o senesnius laikyti priekyje. Taip mažiau šansų, kad šaldiklio dugne atsiras 2022 metų karbonadas.
Kokius produktus verta sunaudoti pirmiausia?
Pirmiausia reikėtų sunaudoti maltą mėsą, žuvį, jūros gėrybes ir paruoštus patiekalus. Jie greičiau praranda kokybę nei, pavyzdžiui, uogos ar duona.
Taip pat nereikėtų ilgai laikyti riebių produktų. Riebalai šaldiklyje taip pat keičiasi, todėl riebi žuvis, riebi mėsa ar padažai gali greičiau įgauti nemalonų poskonį.
Jeigu produktas atrodo labai išsausėjęs, pakeitęs spalvą, turi keistą kvapą po atitirpinimo arba pakuotėje matote daug ledo ir šerkšno, geriau nerizikuoti arba bent jau labai atidžiai įvertinti kokybę.
Paprasta taisyklė namams
Šaldiklis yra puikus pagalbininkas, bet jis neveikia kaip amžino šviežumo dėžė. Jis geriausiai saugo tada, kai maistas užšaldomas šviežias, sandariai supakuotas, laikomas -18 °C temperatūroje ir atitirpinamas saugiai.
Jeigu produktas šaldiklyje guli kelis mėnesius, tai dar nereiškia, kad jį būtina išmesti. Tačiau verta suprasti, kad laikas veikia skonį, tekstūrą ir kvapą.
Didžiausias pavojus dažniausiai slypi ne pačiuose mėnesiuose, o trijose klaidose: maistas užšaldomas per vėlai, laikomas blogai supakuotas arba atitirpinamas ant virtuvės stalo.
Jeigu šių klaidų išvengsite, šaldiklis tikrai padės taupyti pinigus, mažinti maisto švaistymą ir turėti atsargų tada, kai jų labiausiai reikia.
