Pirmasis rytinis gurkšnis – ir tarsi kažkas galvoje persijungia. Mintys tampa aiškesnės, kūnas pabunda, o nuotaika, regis, pakyla be jokių pastangų. Daugeliui atrodo, kad kava ne tik žadina, bet ir daro laimingesnius. Tačiau mokslininkai ir psichikos sveikatos ekspertai sako: jausmas realus, bet jo priežastys – kur kas sudėtingesnės, o lūkesčiai dažnai per dideli.
Kavos vartojimas Šiaurės Europoje jau seniai tapo kultūros dalimi, tačiau panašios tendencijos matomos ir Lietuvoje. Kava geriama ne tik dėl skonio – ji tapo socialiniu ritualu, darbo pradžios simboliu ir savotišku emociniu „perkrovimu“. Nenuostabu, kad kyla klausimas: ar šis kasdienis įprotis iš tikrųjų gali turėti realios įtakos psichinei savijautai, ar tai tik trumpas pabėgimas nuo nuovargio?
Į šį klausimą bando atsakyti tarptautiniai tyrimai ir didieji užsienio leidiniai, tarp jų ir „The New York Times“, kurie apklausė psichiatrus, neurologus ir epidemiologus. Jų išvada nėra nei visiškai optimistinė, nei visiškai skeptiška.
Ryšys egzistuoja, bet „laimės tabletės“ čia nėra
Mokslininkai pripažįsta: egzistuoja tyrimų, kurie rodo ryšį tarp reguliaraus kavos vartojimo ir mažesnės depresijos rizikos. Tačiau tai nereiškia, kad kava gydo depresiją ar patikimai nuo jos saugo. Pasak psichiatrų, tai tik statistinė koreliacija, o ne tiesioginis priežastinis ryšys.
Be to, šis poveikis yra gana silpnas, ypač lyginant su kitais gerai ištirtais veiksniais – fiziniu aktyvumu, psichoterapija ar vaistais. Kitaip tariant, kava gali šiek tiek pakoreguoti savijautą, bet ji nėra sprendimas rimtesnėms psichikos sveikatos problemoms.
Dopaminas, budrumas ir „perkrovimo“ jausmas
Kodėl tada tiek daug žmonių prisiekia, kad po kavos jaučiasi geriau? Atsakymas slypi smegenų chemijoje. Kofeinas yra stimuliatorius, kuris veikia centrinę nervų sistemą ir gali sustiprinti dopamino signalizaciją. Dopaminas – tai neuromediatorius, susijęs su motyvacija, dėmesiu ir pasitenkinimu.
Būtent todėl po kavos dažnai jaučiamės energingesni, labiau susikaupę ir labiau įsitraukę į veiklą. Šis poveikis ypač ryškus ryte, kai organizmas dar nėra visiškai pabudęs. Ekspertai pabrėžia, kad kava „geriausiai veikia“, kai jaučiame deficitą – nuovargį, mieguistumą ar sumažėjusią motyvaciją.
Tai paaiškina, kodėl pirmasis puodelis ryte dažnai atrodo stebuklingas, o vėlesni – jau nebe tokie efektyvūs.
Kodėl poveikis laikui bėgant silpnėja
Reguliariai vartojant kavą, smegenys prie kofeino prisitaiko. Tai reiškia, kad ilgainiui tas pats puodelis nebesukelia tokio pat ryškaus efekto. Kai kuriais atvejais tai, ką žmonės suvokia kaip „nuotaikos pagerėjimą“, iš tiesų tėra abstinencijos simptomų palengvėjimas.
Nuovargis, galvos skausmas, dirglumas – tai dažni požymiai, atsirandantys, kai organizmas įpratęs prie kofeino, bet jo negauna. Išgėrus kavos šie simptomai praeina, ir žmogus grįžta į įprastą būseną. Šis „grįžimas į normą“ taip pat gali būti suvokiamas kaip geresnė nuotaika, nors realaus pakilimo virš bazinio lygio iš tikrųjų nėra.
Kiek kavos yra „per daug“ – ir kada ji ima kenkti
Ekspertai sutaria, kad nuotaikai palankiausias kiekis dažniausiai yra vienas ar du puodeliai per dieną. Tačiau čia svarbus individualus jautrumas. Vieniems net nedidelis kofeino kiekis gali sukelti nerimą, širdies plakimą ar vidinę įtampą, kitiems – beveik jokio šalutinio poveikio.
Per didelis kavos kiekis dažnai turi priešingą efektą nei tikimasi: vietoj geresnės nuotaikos atsiranda dirglumas, nerimas, koncentracijos problemos. Dar viena dažnai pamirštama detalė – miegas. Jei kava geriama per vėlai, ji gali sutrikdyti miegą, o prastas miegas ilgainiui tiesiogiai kenkia psichinei sveikatai.
Dėl šios priežasties specialistai rekomenduoja vengti kofeino likus šešioms–dvylikai valandų iki miego.
Ar verta pradėti gerti kavą vien „dėl laimės“?
Atsakymas čia gana aiškus ir daugeliui netikėtas. Jei jau geriate kavą ir jaučiatės gerai – keisti nieko nereikia. Tačiau jei kavos nevartojate, nėra jokio mokslinio pagrindo pradėti ją gerti vien tam, kad pagerėtų nuotaika. Bet koks teigiamas poveikis, jei jis apskritai pasireiškia, yra nedidelis.
Psichikos sveikatos specialistai pabrėžia, kad jei tikslas yra ilgalaikė geresnė savijauta, kava nėra tinkamas įrankis. Kur kas patikimesni metodai – reguliarus fizinis aktyvumas, miego režimas, socialiniai ryšiai ir streso valdymas.
Kava – ne stebuklas, o trumpas palengvinimas
Galutinė išvada nėra nei romantiška, nei sensacinga. Kava gali trumpam pagerinti savijautą, padėti susikaupti ir suteikti energijos, ypač tada, kai jos labiausiai trūksta. Tačiau ji nepadaro laimingesnių ilgalaikėje perspektyvoje ir tikrai nėra vaistas nuo blogos nuotaikos ar depresijos.
Jei po puodelio jaučiatės geriau – tai normalu. Tačiau tikroji laimė, kaip primena ekspertai, dažniausiai slypi ne kavos puodelyje, o gyvenimo būde, kuris palaiko ir kūną, ir protą.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
