Pirmadienio rytas valstybiniame darželyje dažnai primena loteriją: kas atėjo sveikas, o kas – „užmaskuotas“? Vilnietė Agnė (32 m.), vedanti dukrą į vieną sostinės ugdymo įstaigų, šią savaitę savo kailiu patyrė, ką reiškia tėvų neatsakingumas. Rytinis vaizdas rūbinėje, kai mama „stebuklingu“ sirupu girdė akivaizdžiai sergantį sūnų, virto tikra drama po pietų miego, kurios finale prireikė net greitosios pagalbos medikų. Šiandien Agnė skaičiuoja ne tik finansinius nuostolius dėl priverstinio nedarbingumo, bet ir emocinę žalą, kurią patyrė visa grupė.
Agnė save laiko atsakinga mama. Jei jos keturmetė dukra ryte sukosėja ar pasiskundžia gerklės skausmu, moteris skambina darbdaviui ir lieka namuose. Tačiau, kaip rodo praktika, tokia logika vadovaujasi toli gražu ne visi.
Rūbinės detektyvas: „Čia tik dantys“
Tą lemtingą pirmadienio rytą rūbinėje tvyrojo įprastas šurmulys. Vaikai nenoriai movėsi pėdkelnes, tėvai skubėjo į darbus. Agnė, rengdama savo dukrą, atkreipė dėmesį į šalia esančią spintelę.
Ten sėdėjo berniukas – pavadinkime jį Luku (vardas pakeistas). Vaikas atrodė tragiškai: akys stiklinės, žvilgsnis nekoncentruotas, o skruostai degte degė raudoniu, nors lauke nebuvo didelio šalčio. Jis buvo vangus, beveik nereagavo į aplinką, tik tyliai inkštė.
Šalia jo tupėjo mama, kuri, dairydamasi į šalis, greitu judesiu ištraukė plastikinį dozatorių su rožiniu skysčiu – visų tėvų puikiai atpažįstamu ibuprofeno preparatu.
„Išsižiok, greičiau, zuiki, bus geriau,“ – sušnabždėjo ji ir suleido vaistus vaikui į burną.
Agnė sustingo. Ji norėjo paklausti, kas vyksta, bet Luko mama, pamačiusi tiriamą žvilgsnį, pati puolė teisintis.
„Oi, jam čia dantys dygsta, krūminiai lenda, tai naktį nemiegojo, irzlus. Bet šiaip sveikas, temperatūros nėra,“ – išbėrė ji greitakalbe, paskubomis uždarydama spintelę.
Po akimirkos ji jau stumtelėjo vaiką į grupę, mestelėjusi auklėtojai tą pačią frazę apie dantis, ir beveik bėgte pasileido link išėjimo. Auklėtoja, turinti prižiūrėti dar 20 vaikų, nespėjo nei pačiupinėti kaktos, nei užduoti klausimų. O ir ką ji būtų radusi? Vaistai, duoti namuose ar mašinoje, jau pradėjo veikti – vaikas atrodė „atvėsęs“.
Tiksinti bomba grupėje
Tai, kas įvyko vėliau, medikai ir pedagogai vadina „Nurofeniniu efektu“. Vaistai nuo skausmo ir uždegimo numuša temperatūrą ir pagerina savijautą maždaug 4–6 valandoms. Tą laiką vaikas gali žaisti, valgyti ir atrodyti beveik sveikas. Tačiau virusas niekur nedingsta – jis tūno organizme ir, kas baisiausia, yra aktyviai platinamas kitiems.
Lukas iki pietų išsilaikė. Tačiau apie 13 valandą, kai vaikai sugulė pietų miego, vaistų poveikis ėmė blėsti.
„Auklėtoja pasakojo, kad vaikas pradėjo blaškytis lovytėje, dejuoti. Kai ji priėjo, jis degė kaip ugnis,“ – vėliau sužinojo Agnė.
Termometras parodė negailestingus skaičius – 39,5°C. Kol auklėtoja bandė prisiskambinti tėvams (kurie, žinoma, nekėlė ragelio, nes buvo „svarbiame susirinkime“), situacija tapo kritinė. Vaiką pradėjo pykinti, jis apsivėmė tiesiai lovytėje, pradėjo kresti šaltkrėtis.
Grupėje kilo panika. Kiti vaikai, pažadinti triukšmo ir vėmimo kvapo, išsigando, pradėjo verkti. Auklėtoja, matydama, kad vaikas gęsta akyse, o temperatūra nekrenta, priėmė sprendimą nelaukti tėvų ir kviesti greitąją pagalbą.
Tik tada, kai medikai jau teikė pagalbą, atsiliepė Luko mama. Jos pirmas klausimas buvo ne „kaip mano vaikas?“, o „ar tikrai reikėjo greitosios?“.
Grandininė reakcija: krito pusė grupės
Agnė apie įvykį sužinojo atėjusi pasiimti dukros. Grupė buvo vėdinama, bet tvyrojo įtampa. Auklėtoja atrodė išsekusi.
Tačiau tikrasis košmaras prasidėjo po dviejų dienų. Trečiadienio rytą Agnės dukra pabudo karščiuodama. 38,5°C, gerklės skausmas, stipri sloga.
Tėvų „Viber“ grupėje pasipylė žinutės.
„Mes irgi sergam.“
„Mano Jonui 39 laipsniai.“
„Sofija vėmė visą naktį.“
Paaiškėjo, kad iš 22 grupės vaikų į darželį atėjo tik 8. Luko atneštas virusas buvo toks agresyvus, kad išguldė daugiau nei pusę grupės.
Agnė buvo priversta imti nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Kaip žinia, „Sodra“ už slaugą moka ne 100 proc. atlyginimo, be to, yra lubos. Moteris paskaičiavo, kad ši savaitė jai kainuos apie 200 eurų prarastų pajamų, plius išlaidos vaistams.
„Aš dirbu, moku mokesčius, saugau kitus. O kažkas nusprendžia, kad jų darbas svarbesnis už visų kitų sveikatą. Kodėl aš turiu mokėti už svetimą neatsakingumą?“ – piktinasi moteris.
Tėvų pasiteisinimai: „O kas man mokės?“
Kai grupės susirašinėjime kilo pasipiktinimo banga, Luko mama bandė gintis. Jos argumentai buvo skaudžiai pažįstami daugeliui:
- „Aš negaliu imti biuletenio, mane atleis iš darbo.“
- „Mes turim paskolą, kiekvienas euras svarbus.“
- „Nuo slogos dar niekas nenumirė.“
- „Jūs visi šventuoliai, kol patiems nereikia.“
Tačiau medikai griežti: vaikas, kuriam numušta temperatūra ir kuris išleistas į kolektyvą, ne tik užkrečia kitus. Jis pats rizikuoja gauti komplikacijų – plaučių uždegimą, bronchitą ar net širdies raumens uždegimą, nes organizmas, užuot kovojęs gulėdamas lovoje, eikvoja energiją žaidimams ir stresui.
Auklėtojos – situacijos įkaitės
Darželio darbuotojai pripažįsta – jie bejėgiai.
„Mes neturime rentgeno akių. Jei tėvai ryte atveda vaiką prigirdytą vaistų, jis atrodo sveikas. Mes negalime nepriimti vaiko be simptomų. O kai vaistai nustoja veikti, žala jau padaryta,“ – sako anonime norėjusi išlikti auklėtoja.
Pasak jos, tokie „Nurofeniniai vaikai“ yra darželių kasdienybė, ypač žiemą. Tėvai gudruoja, meluoja apie alergijas („čia ne sloga, čia nuo dulkių“), apie dantis, apie prastą miegą.
Ką daryti?
Ši istorija kelia klausimą – ar neturėtų būti griežtesnės kontrolės? Kai kurie privatūs darželiai jau taiko griežtą politiką: jei vaikas suserga grupėje, tėvai privalo pateikti gydytojo pažymą, kad jis sveikas, prieš grįžtant. Valstybiniuose darželiuose tėvų žodis vis dar yra lemiamas.
Tačiau kol nebus abipusės pagarbos, tol Agnė ir kiti tėvai bus priversti žaisti rusišką ruletę su savo vaikų sveikata.
„Man labiausiai gaila to berniuko, Luko,“ – sako Agnė. – „Jis sirgdamas turėjo būti mamos glėbyje, su arbata ir ramybe. Vietoje to, jis buvo pripumpuotas chemijos ir išstumtas į triukšmą, kol nualpo. Tai ne meilė vaikui, tai meilė pinigams.“
Atminkite, kad:
Leisti vaiką į kolektyvą su numušta temperatūra yra nusikaltimas vaiko sveikatai. Temperatūra rodo, kad organizmas kovoja. Slopinant simptomus ir verčiant vaiką būti aktyvų, imuninė sistema patiria didžiulį stresą. Tai tiesus kelias į lėtines ligas ir komplikacijas, kurios vėliau tėvams kainuos daug brangiau nei viena savaitė biuletenio.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
