Depresija vis dar dažniausiai laikoma psichikos sutrikimu, tačiau nauji moksliniai duomenys verčia šį požiūrį iš esmės peržiūrėti. Naujas tyrimas rodo, kad lėtinis stresas gali tiesiogiai pažeisti žarnyną, sukelti uždegimą ir taip prisidėti prie depresijos simptomų atsiradimo. Kitaip tariant – liga gali prasidėti ne smegenyse, o pilve.
Depresija yra viena labiausiai paplitusių ligų Europoje. Vien Vokietijoje su gydymo reikalaujančiu depresijos sutrikimu gyvena apie penkis–šešis milijonus žmonių. Tačiau gydytojai jau seniai pastebi paradoksą: didelė dalis pacientų skundžiasi ne tik prislėgta nuotaika, bet ir virškinimo problemomis. Dirgliosios žarnos sindromas, lėtinis pilvo skausmas ar uždegiminiai procesai šioje grupėje pasitaiko gerokai dažniau nei bendroje populiacijoje.
Ilgą laiką tai buvo aiškinama šalutiniu streso, gyvenimo būdo ar vaistų poveikiu. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad ryšys gali būti daug gilesnis ir biologinis.
Lėtinis stresas ardo žarnyno barjerą
Naujas Viktorijos universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad lėtinis psichologinis stresas silpnina žarnyno apsauginį barjerą. Žarnynas veikia kaip filtras – jis į kraują praleidžia maistines medžiagas, bet sulaiko kenksmingas medžiagas ir bakterijas. Šį balansą palaiko nuolat atsinaujinanti žarnyno gleivinė.
Eksperimentuose nustatyta, kad ilgalaikis stresas šį mechanizmą sutrikdo. Tyrimuose su gyvūnais žiurkėms 21 dieną buvo skiriamas streso hormonas. Rezultatas – žarnyno sienelė tapo pastebimai pralaidesnė, o uždegiminės medžiagos lengviau pateko į kraują. Šis reiškinys plačiau žinomas kaip „nesandaraus žarnyno“ sindromas.
Baltymas, kuris sujungia žarnyną ir depresiją
Didžiausia tyrimo staigmena – baltymas, vadinamas reelinu. Iki šiol jis daugiausia buvo siejamas su smegenų vystymusi ir nervinių jungčių reguliavimu. Tačiau mokslininkai nustatė, kad reelinui tenka itin svarbus vaidmuo ir žarnyne.
Žarnyne šis baltymas palaiko gleivinės atsinaujinimą ir padeda išlaikyti apsauginį barjerą. Lėtinio streso metu reelino kiekis plonojoje žarnoje sumažėjo beveik perpus. Dėl to žarnyno ląstelių atsinaujinimas sulėtėjo, o pats barjeras tapo pažeidžiamas uždegimui.
Tyrimo vadovas Hectoras Caruncho pabrėžia, kad žarnyno ir smegenų ašis tampa vienu svarbiausių raktų siekiant suprasti psichines ligas. Pasak jo, depresija nebėra vien tik „galvos problema“.
Viena dozė – išmatuojamas poveikis
Dar labiau nustebino tai, kaip tiksliai šį procesą pavyko paveikti. Stresą patyrusiems gyvūnams buvo suleista vienkartinė, itin maža reelino dozė – vos 3 mikrogramai. To pakako, kad žarnyno barjero funkcija pradėtų atsistatyti.
Po injekcijos reelino kiekis žarnyne beveik normalizavosi, o ląstelių regeneracija pagerėjo maždaug 50–55 procentais. Kartu sumažėjo ir elgesio pokyčiai, kurie tyrime buvo vertinami kaip depresijai būdingi simptomai.
Pirmoji autorė Ciara Halvorson pabrėžia, kad šie rezultatai gali suteikti naujų įžvalgų apie sunkios depresijos gydymą, ypač tais atvejais, kai liga lydima virškinimo sutrikimų.
Uždegimas – tylus tarpininkas
Tyrėjai mechanizmą apibūdina aiškiai: lėtinis stresas sumažina reelino kiekį, žarnyno barjeras tampa pralaidus, uždegiminės medžiagos patenka į kraują, o imuninė sistema lieka nuolat aktyvuota. Šie signalai veikia vadinamąją žarnyno ir smegenų ašį – sudėtingą komunikacijos tinklą tarp virškinimo sistemos ir centrinės nervų sistemos.
Svarbi detalė – žarnyno pokyčiai nebuvo tiesiogiai susiję su reelino lygiu smegenyse. Tai reiškia, kad žarnynas į stresą reaguoja savarankiškai ir pats tampa pažeidžiamu organu, o ne vien psichikos problemų atspindžiu.
Ką tai reiškia žmonėms?
Mokslininkai aiškiai pabrėžia tyrimo ribotumus – duomenys gauti iš gyvūnų modelio, todėl tiesioginis pritaikymas žmonėms dar neįrodytas. Vis dėlto rezultatai keičia depresijos suvokimą. Jie leidžia manyti, kad daliai pacientų liga gali būti susijusi su realiais, išmatuojamais žarnyno pokyčiais.
Tai ypač svarbu žmonėms, kurie kartu su depresija patiria lėtinius virškinimo sutrikimus. Nauji duomenys rodo, kad gydant vien galvą, o ignoruojant žarnyną, galima praleisti svarbią ligos dalį.
Depresija, panašu, yra daug sudėtingesnė, nei manyta iki šiol. Ir kartais jos pradžia slypi ne mintyse, o tyliai uždegimo alinamoje žarnyno sienelėje.
Šaltinis: https://www.fr.de/wissen/depression-kommt-oft-aus-dem-bauch-neue-studie-zeigt-wie-stress-den-darm-krank-macht-zr-94160989.html
