Vanduo laikomas sveikatos pagrindu, tačiau vis daugiau specialistų atkreipia dėmesį į vieną klaidą, kurią daro net ir sąmoningi žmonės. Pasirodo, vien tik išgertų stiklinių skaičius negarantuoja tinkamos hidratacijos. Organizmui svarbu ne tik tai, kiek vandens suvartojame, bet ir kaip, kada bei kokiu ritmu tai darome. Netinkami gėrimo įpročiai gali lemti tai, kad vanduo tiesiog „praeina pro šalį“, nepadarydamas realios naudos ląstelėms.
Specialistai pabrėžia: hidratacija nėra vienkartinis veiksmas. Tai nuolatinis procesas, nuo kurio priklauso savijauta, koncentracija, kraujotaka, inkstų darbas ir net psichinė sveikata.
Kodėl vanduo organizmui yra nepakeičiamas
Žmogaus kūnas sudarytas iš maždaug 60–70 procentų vandens, tačiau šis kiekis nėra pastovus. Vandens netenkame nuolat – kvėpuodami, prakaituodami, šlapindamiesi, o jo kiekis organizme su amžiumi mažėja. Didžiausios vandens koncentracijos randamos kraujyje, smegenyse, kaulų čiulpuose ir smegenų skystyje, todėl net nedideli trūkumai greitai paveikia gyvybiškai svarbias funkcijas.
Organizmas neturi galimybės sukaupti vandens atsargų ilgam laikui. Dėl šios priežasties skysčius būtina papildyti reguliariai. Vanduo palaiko pastovią kūno temperatūrą, dalyvauja biocheminėse reakcijose, padeda virškinimui ir maistinių medžiagų įsisavinimui, saugo sąnarius, drėkina gleivines ir akis, palaiko elektrolitų bei rūgščių–šarmų pusiausvyrą. Be vandens žmogus gali išgyventi tik kelias dienas – tai vienas aiškiausių signalų, koks jis svarbus.
Dehidratacija prasideda anksčiau, nei manote
Dažnas įsivaizduoja dehidrataciją kaip ekstremalią būklę, tačiau pirmieji jos požymiai pasireiškia gerokai anksčiau. Vos 1 procentą kūno svorio siekiantis vandens netekimas jau gali sumažinti fizinį darbingumą, pabloginti termoreguliaciją ir nuslopinti apetitą. Kartu silpnėja atmintis, koncentracija, prastėja nuotaika, atsiranda nuovargis, galvos svaigimas ar vidinis neramumas.
Ilgiau trunkantis skysčių trūkumas siejamas su galvos skausmais, alpimu, sausa oda ir gleivinėmis, kalbos, kognityviniais bei motoriniais sutrikimais. Gali sutrikti elektrolitų balansas, didėti širdies ritmo sutrikimų rizika, atsirasti šlapimo takų problemų, infekcijų, o kraujospūdis pradėti svyruoti. Vis daugiau mokslinių tyrimų taip pat rodo ryšį tarp nepakankamo vandens vartojimo ir psichinės sveikatos – kai kuriuose darbuose pabrėžiama didesnė depresijos rizika.
Kodėl svarbu ne tik kiekis, bet ir gėrimo būdas
Ekspertai pabrėžia, kad viena didžiausių klaidų – išgerti didelį vandens kiekį vienu prisėdimu ir manyti, jog problema išspręsta. Organizmas tokį kiekį dažnai greitai pašalina per inkstus, nespėjęs jo efektyviai panaudoti. Kur kas naudingiau vandenį gerti reguliariai, mažais gurkšneliais visos dienos metu.
Tyrimai rodo, kad metodiškas skysčių vartojimas leidžia organizmui ilgiau išlaikyti vandenį ir užtikrina stabilesnę hidrataciją. Praktikoje tai reiškia paprastus, bet veiksmingus įpročius: stiklinę vandens pabudus, vandens gėrimą tarp valgymų, dažną gurkšnojimą darbo metu. Tokia strategija padeda palaikyti stabilų kraujotakos, inkstų ir medžiagų apykaitos darbą, neapkraunant organizmo staigiomis skysčių „bangomis“.
Svarbu ir tai, ką geriame. Kalbant apie hidrataciją, omenyje turimas vanduo, o ne saldinti ar stipriai perdirbti gėrimai.
Nuo ko priklauso individualus vandens poreikis
Vandens poreikis nėra universalus ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Mityba, aplinkos temperatūra, klimatas ir fizinis aktyvumas tiesiogiai veikia, kiek skysčių organizmas praranda ir kiek jų reikia papildyti. Intensyvus judėjimas didina vandens netekimą per prakaitą ir kvėpavimą, o baltymais gausi mityba gali skatinti didesnį šlapimo išsiskyrimą. Tuo tarpu angliavandenių kiekis maiste gali šiek tiek sumažinti vandens poreikį.
Natris, gaunamas su druska, didina troškulį ir padeda palaikyti skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą, nors naujausi tyrimai rodo, kad jis nebūtinai tiesiogiai didina šlapimo kiekį.
Kiek vandens iš tiesų reikia per dieną
Dažnai minima taisyklė – 30–35 ml vandens vienam kūno svorio kilogramui – yra tik orientyras. Praktikoje sveikam suaugusiajam paprastai rekomenduojama suvartoti apie 1,5–2 litrus vandens per dieną. Karštu oru ar intensyviai sportuojant šis kiekis gali išaugti iki 4–5 litrų.
Mitybos normos rodo, kad bendras vandens kiekis – tiek iš gėrimų, tiek iš maisto – suaugusiesiems turėtų siekti apie 2–2,5 litro per parą, o vaikams ir paaugliams šis kiekis kinta priklausomai nuo amžiaus ir lyties.
Vanduo veikia tik tada, kai jis vartojamas teisingai
Svarbiausia žinia paprasta, bet dažnai ignoruojama: organizmas negali „atsigerti į priekį“. Vanduo turi būti tiekiamas nuolat, mažomis porcijomis, visos dienos metu. Tik tada jis realiai drėkina audinius, palaiko kraujotaką ir apsaugo nuo tyliai progresuojančios dehidratacijos.
Kitaip tariant, gerti vandenį neužtenka. Reikia išmokti jį gerti taip, kad organizmas iš to gautų realią naudą.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
