Pasidėjote galvą ant pagalvės po sunkios dienos, užsimerkėte, bet vietoj ramybės girdite ritmingą, įkyrų „tuk-tuk“? Dažniausiai tai tik erzinanti smulkmena, kurią ignoruojame arba nurašome nuovargiui. Tačiau gydytojai sako, kad kartais tai yra organizmo siunčiamas signalas, kurio negalima ignoruoti.
Nors dažniausiai tai nekenksminga, pasak gydytojo Anthony Youngo, tam tikrais atvejais šis naktinis „triukšmas“ reikalauja skubaus medicininio įvertinimo.
Kada tai normalu, o kada – pavojinga?
Jei plakimą girdite tik retkarčiais, pavyzdžiui, po sporto ar labai stipriai prispaudę ausį prie kietos pagalvės, greičiausiai nerimauti nėra ko. Jūs tiesiog girdite savo miego arteriją, kuri pumpuoja deguonį į smegenis. Tai natūralus mechaninis garsas, sustiprintas kontakto su pagalve.
Tačiau visai kas kita, jei šis reiškinys kartojasi reguliariai ar tampa nuolatiniu jūsų nakties palydovu. Tai gali būti pulsuojančio spengimo ausyse (angl. pulsatile tinnitus) požymis.
Kaip atskirti?
Skirtingai nuo tradicinio spengimo ausyse, kuris pasireiškia kaip nuolatinis, monotoniškas zvimbimas ar cypimas, pulsuojantis spengimas turi aiškų ritmą. Šis ritmas idealiai sutampa su jūsų širdies plakimu. Tai lengva patikrinti: uždėkite pirštus ant riešo ar kaklo ir palyginkite, ar girdimas garsas ausyje muša tuo pačiu taktu kaip ir jūsų pulsas.
Ką tai sako apie jūsų sveikatą?
Dažniausia šio reiškinio priežastis – kraujotakos pakitimai kraujagyslėse, esančiose netoli ausies. Tai tarsi garsus vamzdynas: kai srovė pasikeičia, garsas tampa girdimas.
Priežastys gali būti įvairios ir ne visada susijusios tik su ausimis:
- Didelis fizinis krūvis;
- Hipertiroidizmas (padidėjęs skydliaukės aktyvumas);
- Mažakraujystė (anemija);
- Aterosklerozė (kraujagyslių susiaurėjimas).
Retais atvejais tai gali signalizuoti apie anatomines anomalijas arba net navikus galvos ir kaklo srityje. Statistika rodo, kad ši problema dažniau paliečia jaunas ir vidutinio amžiaus moteris.
Gera žinia: tai gydoma
Nors skamba bauginančiai, gydytojai ramina – daugeliu atvejų pagrindinę priežastį galima sėkmingai gydyti. Svarbiausia nenumoti ranka. Diagnozei nustatyti dažniausiai prireikia kompiuterinės tomografijos (KT), magnetinio rezonanso (MRT) ar paprasto kraujo tyrimo. Priklausomai nuo radinių, terapija gali būti labai paprasta – nuo vaistų iki atsipalaidavimo metodų.
Tad jei jūsų pagalvė kiekvieną vakarą „plaka“ kartu su jumis – metas pasirodyti specialistui.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
