Paprasta diena? Ekranai lydi mus nuo ryto iki vėlyvo vakaro. „Scroliname” juos vos atsibudę, važiuodami viešuoju transportu, pertraukose darbe ir net iki nakties. Ekranai tapo mūsų rankų pratęsimu, o pranešimų garsai – kasdienybės fonu. Ką į tai sako mūsų smegenys? Kaip jaučiasi mūsų akys? Jos neturi nė akimirkos poilsio. Dauguma mūsų – priklausomi. Nuo stimulų, nuo dopamino, nuo nuolatinio informacijos srauto. Bet kas nutiktų, jei kuriam laikui padėtume telefoną į šalį? Kaip jaustumės po dviejų savaičių atostogų be interneto? Patikrinome.
Pradžioje – šokas. Skaitmeninis „detoksas“ nėra lengvas
Įsivaizduokite situaciją: atostogaujate, bet vietoj „Instagramo“ ar el. pašto tikrinimo, išsikrovęs telefonas guli stalčiuje. Dauguma pajus stresą ir FOMO (angl. fear of missing out – baimę praleisti kažką svarbaus). Teisingai – pirmomis dienomis gali kilti nerimas, tarsi būtume atjungti nuo pasaulio. Tai ne tik įprotis – mūsų smegenys reikalauja dopamino, kurį teikė „patinka“, naujienos, pranešimai.
Priklausomybių ekspertė dr. Anna Lembke lygina socialinių tinklų veikimą su psichoaktyviomis medžiagomis. Kiekvienas „patinka“, kiekvienas smalsumą tenkinantis turinys – tai nedidelis dopamino pliūpsnis smegenims. Tačiau mūsų smegenys nemėgsta nuolatinės stimuliacijos, tad su laiku tampa mažiau jautrios dopaminui. Ir staiga – norint jaustis „normaliai“, reikia vis daugiau stimulų.
Kai padarome pertrauką, smegenys pradeda „perkrovimą“. Tarsi sūpuoklės, kurios po truputį grįžta į pusiausvyrą. Pradžia gali būti sunki – bloga nuotaika, nerimas, tuštuma, nuobodulys. Trumpai tariant – nežinome, ką veikti. Bet po kelių dienų tuštuma išnyksta ir atsiranda…
Būklė „pailsėk ir virškink“ – parasimpatinės nervų sistemos atsistatymas
Kai nebesame bombarduojami pranešimais, išsijungia nuolatinės parengties būsena. Nervų sistema pereina iš „kovok arba bėk“ režimo į „pailsėk ir virškink“ – parasimpatinė sistema pereina į atsipalaidavimo fazę.
Šioje būsenoje kvėpavimas gilesnis, pulsas sulėtėja, kūnas atsipalaiduoja. Aktyvuojasi regeneracijos procesai: gerėja virškinimas, lengviau užmiegame, greičiau atsigauname. Didėja kūrybiškumas ir susikaupimas. Atsiranda noras užsiimti veiklomis, kurios anksčiau, lyginant su slinkimu telefone, atrodė nuobodžios. Trumpai – pradedame džiaugtis mažais malonumais.
Mažiau ekranų – daugiau ramybės. Ką sako mokslas?
Tyrimas „Skaitmeninių ekranų ribojimo poveikis savijautai, nuotaikai ir streso biomarkerėms suaugusiems“ (164 suaugusiųjų imtis) parodė: sumažinus ekranų naudojimą iki 3 valandų per savaitę vos per dvi savaites pagerėjo nuotaika ir bendras savijautos jausmas. Nors streso hormono (kortizolio) lygis reikšmingai nepakito, dalyviai jautė daugiau ramybės, geresnį miegą ir stipresnį „čia ir dabar“ pojūtį.
Akys taip pat nori poilsio
Dar viena telefono detokso nauda – akių poilsis. Ekranai labiau vargina nei manome. Sukelia vadinamąjį skaitmeninį regėjimo sindromą (DES), kuris pasireiškia sausumu, deginimu, svetimkūnio jausmu, neryškiu matymu – tarsi žiūrėtum per dulkėtą stiklą. Taip pat – kaklo sustingimas, bendras nuovargis, galvos ir nugaros skausmai.
Vienas iš būdų mažinti šiuos simptomus – 20-20-20 taisyklė (kas 20 minučių žvelk 20 sekundžių į objektą, nutolusį per 6 metrus). Tačiau geriausias būdas? Tiesiog padaryti pertrauką nuo ekranų.
Vasara be ekranų – ne tik eksperimentas. Tai grįžimas į save. Nes kai nebesame „prisijungę“, tampame iš tikrųjų esantys – čia ir dabar. Ir būtent tada, paradoksaliai, atkuriame ryšį – su realybe, su kitais žmonėmis, su savo kūnu. Šias atostogas verta praleisti be išmaniojo telefono rankoje.
