Internete nuolat kartojamas teiginys, kad vienas virtuvės įrankis esą purvinesnis už klozeto dangtį, skamba kaip pigi sensacija. Tačiau už šios frazės slypi ne tiek šokiruojantys skaičiai, kiek reali, kasdien ignoruojama problema. Ir ji tikrai susijusi ne su tualetu, o su vieta, kur ruošiate maistą.
Dažniausiai kalbama apie pjaustymo lentelę. Socialiniuose tinkluose ir straipsniuose metų metus cituojamas skaičius apie „200 kartų daugiau išmatų bakterijų nei ant klozeto dangčio“. Ši citata priskiriama Charles Gerba, tačiau problema paprasta – nėra jokio viešai paskelbto, patikrinamo tyrimo, kuris šį skaičių patvirtintų. Net ir vėliau platintas Pasaulinės higienos tarybos infografikas remiasi šaltiniais, kurių šiandien patikrinti neįmanoma.
Tačiau tai nereiškia, kad pavojus išgalvotas. Priešingai – realybė mažiau skambi, bet kur kas nemalonesnė.
Kodėl pjaustymo lentelė iš tiesų kelia riziką
Pjaustymo lentelė yra viena iš nedaugelio vietų virtuvėje, kur nuolat susitinka žalia mėsa, daržovės, drėgmė ir šiluma. Kiekvienas pjūvis palieka mikroskopinius griovelius, kuriuose gali kauptis bakterijos. Kuo lentelė senesnė ir labiau „išvagota“, tuo sunkiau ją išvalyti iki galo.
Bakterijos nuo žalios mėsos lengvai persikelia ant kitų produktų, jei naudojama ta pati lentelė. Būtent čia ir slypi pagrindinis pavojus – ne mitiniai palyginimai su tualetu, o reali kryžminė tarša, galinti baigtis apsinuodijimu maistu.
Medis ar plastikas – stebuklingo pasirinkimo nėra
Dažnai manoma, kad plastikinės lentelės yra nehigieniškos, o medinės – saugesnės, arba atvirkščiai. Tačiau tyrimai rodo, kad po tinkamo plovimo reikšmingo higienos skirtumo tarp jų nėra. Problema kyla ne iš medžiagos, o iš priežiūros stokos.
Susidėvėjusi lentelė su giliais įpjovimais tampa bakterijų prieglobsčiu, nepriklausomai nuo to, ar ji pagaminta iš plastiko, ar iš medžio. Tokias lenteles reikėtų ne „dar šiek tiek panaudoti“, o tiesiog išmesti.
Kaip iš tikrųjų reikia valyti pjaustymo lentelę
Greitas perbraukimas po čiaupu problemos neišsprendžia. Po kiekvieno naudojimo lentelę būtina plauti karštu vandeniu su indų plovikliu ir kruopščiai nuskalauti. Papildomai galima naudoti acto ar citrinos sulčių tirpalą – rūgštinė terpė padeda sumažinti bakterijų kiekį.
Medines lenteles svarbu džiovinti vertikaliai, kad jos neužmirktų ir nepradėtų skleisti nemalonaus kvapo. Plastikines lenteles galima plauti indaplovėje aukštoje temperatūroje, tačiau tai taip pat nepadės, jei paviršius jau smarkiai pažeistas.
Atskira lentelė žaliai mėsai nėra virtuvės snobizmas – tai elementari higiena. Būtent šios taisyklės dažniausiai nesilaikoma.
Išvada, kuri ne tokia skambi, bet svarbesnė
Pjaustymo lentelė nebūtinai „purvinesnė už tualetą“, tačiau ji yra vienas pavojingiausių virtuvės paviršių, jei naudojama atmestinai. Skirtumas tas, kad tualeto žmonės instinktyviai saugosi, o virtuvėje dažnai atsipalaiduoja.
Ir būtent čia slypi problema. Ne skaičiuose, ne sensacijose, o kasdieniuose įpročiuose. Jei lentelė sena, su grioveliais ir plaunama atmestinai – ji tampa bakterijų inkubatoriumi. Jei ji reguliariai valoma ir laiku keičiama, jokio „tualeto efekto“ nebus.
Virtuvėje pavojingiausi ne mitai. Pavojingiausias – įprotis galvoti, kad „čia nieko tokio“.
Šaltinis: https://www.chip.de/news/Schockierend-Dieses-Kuechenutensil-soll-dreckiger-als-Ihre-Toilette-sein_185492425.html
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
