Duona daugeliui lietuvių yra kasdienis, savaime suprantamas produktas, kuriuo retai abejojama. Tačiau naujausias plataus masto patikrinimas parodė, kad lentynose esanti realybė dažnai neturi nieko bendra su tuo, kas parašyta etiketėse. Inspektorių išvados verčia suklusti: klaidinančios sudėtys, netikslūs pavadinimai ir nutylėti ingredientai tapo ne išimtimi, o taisykle.
Pažeidimai – daugiau nei pusėje kepyklų
Patikrinimo metu buvo įvertinti 87 duonos gamintojai visoje šalyje. Rezultatai – iškalbingi: trūkumai nustatyti 58,6 proc. jų. Beveik kas antra duonos partija – 48 proc. – buvo ženklinta neteisingai arba taip, kad sudarytų įspūdį apie geresnę sudėtį, nei ji yra iš tikrųjų. Tai reiškia, kad vartotojai dažnai renkasi ne produktą, o pažadą, kuris realybėje neišpildomas.
„Pilno grūdo“, „spelta“ ir „graham“ – tik žodžiai?
Didžiausi neatitikimai nustatyti būtent miltų sudėtyje. Duonoje, pažymėtoje kaip pagamintoje iš viso grūdo kvietinių miltų, jų realiai buvo vidutiniškai vos 24,5 proc. „Speltos“ duonoje speltos miltų rasta tik apie 4,7 proc., o vadinamojoje „graham“ duonoje dažnai apskritai nebuvo svarbiausių grahamo miltų. Likusią sudėties dalį sudarė pigesni, rafinuoti kvietiniai miltai, neturintys tų savybių, kurių pirkėjai tikisi rinkdamiesi „sveikesnę“ duoną.
„Tradicinė“ ir „natūrali“ – net kai naudojami mišiniai
Inspektoriai atkreipė dėmesį ir į tai, kaip laisvai vartojami rinkodariniai terminai. Patikrinimo metu nustatyta, kad žodžiai „tradicinė“, „amatininkiška“ ar „natūrali“ dažnai naudojami net ir tada, kai duona kepama iš paruoštų pramoninių mišinių, su cheminiais priedais ir technologiniais pagreitintojais. Tokiais atvejais pavadinimas sukuria įvaizdį, kuris neturi nieko bendra su tikra gamyba.
Nutylėti ingredientai ir pakeisti riebalai
Dar rimtesni pažeidimai nustatyti sudedamųjų dalių sąrašuose. Kai kuriais atvejais etiketėse buvo nurodyti ingredientai, kurie realiai nebuvo naudojami, o kiti – sąmoningai nutylėti. Vietoj deklaruoto saulėgrąžų aliejaus buvo naudojamas rapsų aliejus, o „medumi“ vadinti komponentai iš tiesų buvo jo pakaitalai. Taip pat fiksuotos neteisingos maistinės vertės deklaracijos, galinčios klaidinti žmones, besirenkančius duoną dėl sveikatos ar mitybos priežasčių.
Alergenai – problema alergiškiems pirkėjams
Ypatingas dėmesys skirtas alergenų žymėjimui. Inspektoriai primena, kad informacija apie sudedamąsias dalis privalo būti pateikta ne tik supakuotai, bet ir vietoje, be pakuotės parduodamai duonai – ant iškabos ar kataloge prie prekystalio. Patikrinimas parodė, kad alergenai dažnai buvo nurodyti neteisingai arba visai nepaminėti, o tai kelia realią riziką alergiškiems vartotojams.
Ką tai reiškia pirkėjui?
Šio patikrinimo rezultatai atskleidžia nemalonią tiesą: duona, kuri turėtų būti paprastas ir skaidrus produktas, vis dažniau tampa rinkodaros manipuliacijų objektu. Pirkėjas moka už žodžius „pilno grūdo“, „spelta“ ar „natūrali“, tačiau reali sudėtis dažnai neatitinka pažadų. Tai reiškia, kad pasitikėjimas kepyklomis šiandien laikosi ant labai plonos riekelės – ir kiekvienas patikrinimas tą riekelę dar labiau plonina.
Šaltinis: https://wiadomosci.wp.pl/co-naprawde-kryje-sie-w-chlebie-kontrola-wykazala-powazne-uchybienia-7252294222436672a
