Puodelis kavos ryte daugeliui yra rutina, bet nauji duomenys rodo, kad tai gali būti ir ilgalaikė investicija į smegenų sveikatą. Didelio masto, dešimtmečius trukęs tyrimas atskleidė aiškų ryšį tarp kasdien vartojamo kofeino ir mažesnės demencijos rizikos. Tai ne sensacija iš laboratorijos, o statistiškai tvirti rezultatai, kurie keičia požiūrį į vieną populiariausių gėrimų pasaulyje.
Mokslininkai išanalizavo beveik 132 tūkst. žmonių duomenis, stebėtus iki 43 metų. Tokia imtis leidžia kalbėti ne apie atsitiktinį sutapimą, o apie tendenciją. Rezultatas išsiskiria aiškumu: asmenys, kurie reguliariai vartojo kofeiną, turėjo maždaug 18 procentų mažesnę demencijos išsivystymo riziką nei tie, kurie kofeino beveik nevartojo. Kitaip tariant, kasdienis puodelis gali būti susijęs su lėtesniu atminties ir mąstymo silpnėjimu senstant.
Ne ritualas, o veiklioji medžiaga
Tyrimo duomenys atmetė vieną populiarią prielaidą – kad naudą suteikia pats kavos ar arbatos gėrimo ritualas. Teigiamas poveikis buvo pastebėtas tik vartojant įprastą kavą ar arbatą su kofeinu. Be kofeino paruošti gėrimai tokio efekto nerodė. Tai leidžia daryti išvadą, kad būtent kofeinas, o ne skonis ar įprotis, atlieka apsauginį vaidmenį smegenyse.
Kognityvinius testus atlikę dalyviai, kurie reguliariai gėrė kofeino turinčius gėrimus, nuosekliai rodė šiek tiek geresnius atminties ir mąstymo rezultatus. Skirtumai nebuvo dramatiški, tačiau svarbiausia – jie išliko stabilūs laikui bėgant.
Kur baigiasi nauda ir prasideda riba
Mokslininkai pabrėžia, kad kalbama apie saikingą vartojimą, o ne apie neribotą kofeino kiekį. Geriausi rezultatai fiksuoti tiems, kurie per dieną išgerdavo du–tris puodelius kavos arba vieną–du puodelius arbatos. Didinant kiekį toliau, papildomos naudos neatsirado – poveikis tiesiog stabilizavosi. Tuo pačiu tyrimas neparodė ir neigiamo poveikio, jei kofeinas vartojamas pagrįstose ribose.
Tai svarbi detalė: kofeinas šiuo atveju neveikia kaip stimuliantas, kurio poveikis „perdeginamas“, o kaip nuoseklus foninis veiksnys, galintis palaikyti smegenų funkciją.
Ne stebuklas, o bendros sistemos dalis
Tyrimo autoriai sąmoningai vengia sensacingų išvadų. Kava nėra vaistas ir nepakeičia kitų esminių veiksnių – fizinio aktyvumo, kokybiško miego, subalansuotos mitybos ar socialinio gyvenimo. Tačiau ji gali būti viena iš detalių bendrame paveiksle, kurios ilgainiui prisideda prie geresnio protinio aiškumo.
Svarbu ir tai, kad šie rezultatai dera su ankstesniais didelio masto tyrimais. Kituose stebėjimuose reguliarus kavos vartojimas buvo siejamas su mažesne Alzheimerio ir Parkinsono ligų rizika, ypač tada, kai gėrimas vartojamas be cukraus. Arbatos mėgėjams taip pat pastebėtas teigiamas poveikis, ypač tarp žmonių, turinčių aukštą kraujospūdį.
Net genetinė rizika nepanaikino efekto
Vienas įdomiausių atradimų – kofeino poveikis buvo panašus tiek žmonėms, turintiems didesnę genetinę demencijos riziką, tiek tiems, kurių paveldimas polinkis buvo mažas arba jo nebuvo. Tai leidžia manyti, kad ryšys tarp kofeino ir smegenų sveikatos nėra vien genetikos klausimas ir gali veikti plačiau.
Išvada be dramatizmo
Kava ir arbata nėra panacėja, bet jos ir nėra priešas. Saikingai vartojamos, jos gali tapti maža, bet ilgalaike investicija į smegenų sveikatą. Kartais mokslas ne liepia keisti gyvenimą, o tiesiog patvirtina, kad vienas kasdienis įprotis gali būti mažiau kaltas, nei manyta. Ir tai – reta, bet gera žinia.
Šaltinis: https://dx.doi.org/10.1001/jama.2025.27259
