Prancūzijos mokslininkai paskelbė nerimą keliančius duomenis: kiekvienu įkvėpimu į mūsų plaučius patenka dešimtys tūkstančių nematomų plastiko dalelių. Naujas tyrimas atskleidė, kad mikroplastiko koncentracija patalpose, kur praleidžiame didžiąją laiko dalį – namuose ir automobiliuose – yra žymiai didesnė, nei iki šiol manyta.
Šimtą kartų daugiau nei tikėtasi
Tulūzos universiteto tyrėjų komanda, vadovaujama aplinkos chemijos profesorės dr. Marie-Claire Dufour, atliko precedento neturintį tyrimą, kurio rezultatai publikuoti prestižiniame mokslo žurnale „PLOS One”. Mokslininkai nustatė, kad suaugęs žmogus per parą įkvepia iki 68 000 mikroplastiko dalelių – tai šimtą kartų viršija ankstesnius vertinimus.
„Mes buvome šokiruoti rezultatų. Ankstesni tyrimai vertino, kad įkvepiame apie 600-700 dalelių per dieną. Mūsų duomenys rodo visiškai kitą paveikslą”, – telefoniniu pokalbiu komentavo dr. Dufour.
Tyrimas išsiskiria tuo, kad pirmą kartą mikroplastiko koncentracija buvo matuojama realiomis gyvenimo sąlygomis – žmonių namuose ir automobiliuose vairavimo metu, o ne laboratorinėmis sąlygomis.
Automobilis – netikėta mikroplastiko „kapsulė”
Labiausiai stebina tyrėjų atradimas apie mikroplastiko koncentraciją automobilių salonuose. Vidutiniškai automobilyje aptikta 2238 mikroplastiko dalelės kubiniame metre oro – tai keturis kartus daugiau nei gyvenamuosiuose butuose, kur vidutinė koncentracija siekė 528 daleles.
„Automobilių salonai yra uždaros erdvės su daugybe plastiko paviršių – apmušalai, prietaisų skydelis, kilimėliai. Važiuojant šie paviršiai trinasi, vibruoja, įkaista nuo saulės – visa tai skatina mikrodalelių atskyrimą”, – aiškina tyrimo bendraautorė dr. Sophie Moreau.
Tyrėjai matavimus atliko 30 skirtingų automobilių modelių, įskaitant naujus ir senesnius nei 10 metų automobilius. Įdomu, kad naujesniuose automobiliuose mikroplastiko koncentracija buvo net 15% didesnė – tikėtina, dėl gausesnio plastiko naudojimo šiuolaikinėse konstrukcijose.
Pavojingai mažos dalelės
Ypatingą nerimą kelia aptiktų dalelių dydis. Daugiau nei 90 procentų rastų mikroplastiko fragmentų buvo mažesni nei 10 mikronų – tai maždaug septyniskart plonesni už žmogaus plauką.
„Tokio dydžio dalelės yra pakankamai mažos, kad praeitų pro nosies ir gerklės apsauginius mechanizmus ir pasiektų plaučių alveoles – mažiausius plaučių maišelius, kur vyksta deguonies mainai”, – paaiškina Vilniaus universiteto pulmonologas prof. dr. Edvardas Danila, susipažinęs su tyrimo rezultatais.
Pasak profesoriaus, ilgalaikis tokių dalelių įkvėpimas gali sukelti chronišką uždegimą plaučiuose, o kraštutiniais atvejais – fibrozę ar net vėžinius susirgimus.
Ramano spektroskopija atskleidė tikrąją padėtį
Ankstesni tyrimai negalėjo aptikti tokių mažų dalelių dėl technologinių apribojimų. Prancūzų mokslininkai pirmieji pritaikė Ramano spektroskopiją – lazerinę technologiją, leidžiančią identifikuoti net ir mažiausias plastiko daleles bei nustatyti jų cheminę sudėtį.
„Ši technologija leido mums ne tik suskaičiuoti daleles, bet ir nustatyti, iš kokio tipo plastiko jos sudarytos. Daugiausia radome polipropileno ir polietileno tereftalato (PET) fragmentų”, – pasakoja dr. Dufour.
Tyrime dalyvavo 120 savanorių iš Tulūzos regiono. Jų namuose ir automobiliuose buvo įrengti specialūs oro mėginių ėmimo prietaisai, veikę tris mėnesius – nuo 2024 m. spalio iki 2025 m. sausio.
Organizme kaupiasi „plastiko koktailis”
Mikroplastikas organizme ne tik kaupiasi, bet ir išskiria pavojingas chemines medžiagas. Daugelis plastiko gaminių turi priedų – plastifikatorių, stabilizatorių, dažiklių – kurie gali būti toksiški.
„Kai mikroplastiko dalelė patenka į plaučius, ji veikia kaip lėto atpalaidavimo kapsulė toksinėms medžiagoms. Ftalatai, bisfenolis A, sunkieji metalai – visa tai pamažu išsiskiria į aplinkinius audinius”, – perspėja Kauno technologijos universiteto aplinkos toksikologė doc. dr. Jolanta Dvarionienė.
Naujausi tyrimai rodo, kad mikroplastikas gali prasiskverbti per plaučių barjerą į kraujotaką. 2024 m. Amsterdamo universiteto mokslininkai aptiko mikroplastiką žmogaus kraujyje, o Italijos tyrėjai – net širdies audiniuose.
Ką daryti?
Mokslininkai pabrėžia, kad visiškai išvengti mikroplastiko įkvėpimo šiuolaikinėje aplinkoje praktiškai neįmanoma, tačiau galima imtis priemonių ekspozicijai sumažinti:
Namuose:
- Reguliariai vėdinti patalpas, ypač po valymo
- Naudoti oro valymo įrenginius su HEPA filtrais
- Rinktis natūralias medžiagas baldams ir tekstilei
- Vengti sintetinių kilimų, ypač miegamuosiuose
Automobilyje:
- Įjungti oro recirkuliacijos režimą intensyvaus eismo sąlygomis
- Reguliariai valyti salono filtrus
- Vengti karštą dieną palikti automobilį saulėje
- Naudoti natūralias medžiagas sėdynių užtiesalams
Politikai raginami veikti
Tyrimo autoriai ragina politikus ir reguliavimo institucijas skubiai reaguoti į atrastą problemą. „Reikia griežtesnių standartų plastiko naudojimui automobilių ir baldų pramonėje. Taip pat būtina investuoti į alternatyvių medžiagų kūrimą”, – teigia dr. Dufour.
Europos Komisijos atstovė aplinkos klausimams Virginija Sinkevičiūtė informavo, kad su tyrimu susipažins atsakingos institucijos: „Mikroplastiko problema yra vienas iš prioritetų Europos žaliajame kurse. Šis tyrimas suteikia svarbių duomenų būsimiems reguliavimo sprendimams.”
Tyrimai tęsiasi
Tulūzos universiteto komanda planuoja išplėsti tyrimą į kitas Europos šalis, įskaitant Baltijos regioną. „Norime suprasti, kaip klimatas, gyvenimo būdas ir infrastruktūra veikia mikroplastiko koncentraciją patalpose”, – sako dr. Dufour.
Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad 2026 m. planuoja publikuoti pirmąsias oficialias rekomendacijas dėl mikroplastiko ore leistinų normų.
Kol kas belieka pripažinti nepatogią tiesą: kiekvienu įkvėpimu į mūsų organizmą patenka tūkstančiai plastiko dalelių, kurių ilgalaikis poveikis sveikatai tik pradedamas suprasti. Modernaus gyvenimo komfortas – šilti namai ir patogūs automobiliai – pasirodo turintys netikėtą kainą, kurią teks mokėti mūsų plaučiams.
Šaltiniai: https://dx.doi.org/10.1371/journal.pone.0328011
