Verkimas – tai universalus žmonių reiškinys, kuriame susipina biologiniai, psichologiniai ir socialiniai aspektai. Šiuolaikinis mokslas aiškina, kad ašarojimas yra ne tik emocijų išraiška, bet ir sudėtingas neurofiziologinis procesas, turintis gilias evoliucines šaknis.
Trys ašarų rūšys
Mūsų kūnas išskiria tris pagrindinius ašarų tipus. Bazinės ašaros nuolat drėkina akies paviršių ir padeda apsaugoti akis nuo infekcijų – jose yra antibakterinių medžiagų, tokių kaip lizocimas ir imunoglobulinai. Refleksinės ašaros atsiranda reaguojant į išorinius dirgiklius, pavyzdžiui, svogūną ar dūmus, ir jų kiekis gali išaugti net dešimt kartų. Tuo metu emocinės ašaros yra unikalios žmogui – jų sudėtyje randama daugiau streso hormonų bei natūralių skausmą malšinančių medžiagų, susijusių su endokrinine sistema.
Ką sako evoliucija?
Evoliuciniu požiūriu verkimas laikomas prisitaikymo mechanizmu. Kūdikiai, net verkdami be garso, išreiškia poreikį pagalbai – tai padidina jų išgyvenimo tikimybę. Įdomu tai, kad „tikrosios“ ašaros kūdikiams pasirodo tik trečią ar ketvirtą gyvenimo savaitę. Suaugusiesiems ašaros tampa neverbaline komunikacijos priemone, padedančia išreikšti silpnumą ar poreikį paramai. Be to, streso metu išsiskiriančios ašaros padeda pašalinti iš organizmo kai kurias kenksmingas medžiagas, tokias kaip manganas ar katecholaminai.
Kodėl po verkimo palengvėja – bet ne visiems?
Psichologiniu požiūriu, verkimas dažnai siejamas su emociniu išsivalymu – katarsiu. Tai susiję su parasimpatinės nervų sistemos suaktyvėjimu po streso, kuris sukelia palengvėjimą. Tačiau ne visi jaučia tą efektą – maždaug trečdalis žmonių po verkimo jaučiasi blogiau. Tai priklauso nuo asmeninių savybių ir socialinio konteksto. Verkimas taip pat stimuliuoja oksitocino ir endorfinų – natūralių raminamųjų – išsiskyrimą, dėl ko žmogus gali jaustis taip pat gerai, kaip po meditacijos.
Vyrai verkia rečiau – kodėl?
Lytiniai skirtumai verkiant kyla ne tik dėl kultūrinių normų, bet ir dėl biologinių veiksnių. Tyrimai rodo, kad testosteronas slopina verkimą, o prolaktinas – kurio moterų organizme vidutiniškai yra 60 % daugiau – jį skatina. Vyrų ašarų liaukos taip pat maždaug 15 % mažesnės. Vis dėlto didelę įtaką daro ir socialiniai stereotipai – kultūrose, kuriose vyrų verkimas yra priimtinas, šie skirtumai tarp lyčių yra mažesni.
Ką rodo naujausi tyrimai?
Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai atskleidžia vis daugiau įdomybių. Pavyzdžiui, emocinių ašarų sudėtis gali būti naudojama kaip potencialus biomarkeris diagnozuojant depresiją. Taip pat nustatyta, kad žmonės, kurie leidžia sau dažniau verkti, turi daugiau pilkosios medžiagos tose smegenų srityse, kurios atsakingos už emocijų reguliavimą. Netgi ašarų mikrobiomas – unikalūs akių paviršiuje gyvenantys mikroorganizmai – gali turėti svarbią apsauginę funkciją.
Kodėl tai svarbu?
Gilesnis supratimas apie verkimo mechanizmus gali turėti realios naudos įvairiose srityse. Klinikinėje psichologijoje tai padeda kurti emocijų reguliavimo metodus žmonėms, kuriems sunku išreikšti jausmus. Oftalmologijoje – padeda kuriant efektyvesnius preparatus sausų akių sindromui gydyti. O sociologiniai tyrimai skatina laužyti stereotipus ir formuoti sveikesnę emocinę kultūrą visuomenėje.
