Sveikatos ekspertai skelbia svarbų įspėjimą: auga gyvybei pavojingų infekcijų skaičius. Užsikrėsti ligą pernešančiomis bakterijomis galima maudantis. Pagal Europoje vykdomą stebėseną, užsikrėtimo rizika pastebima ir Baltijos regione karštais vasaros mėnesiais.
Pranešama, kad Floridoje keturi žmonės mirė ir septyni susirgo dėl Vibrio vulnificus atvejų skaičiaus augimo. Tai „mėsą ėdanti” bakterija, kuri dauginasi sūriame vandenyje ir sukelia būklę, vadinamą vibrioze, skelbia People.com.
Floridos sveikatos departamentas praneša, kad nors skaičiai sumažėjo palyginti su praėjusiais metais, vibriozės atvejų augimas 2024 metais buvo susijęs su uragano Helena padariniais, sukėlusiais potvynius ir padidintą sąlytį su užterštu vandeniu. Panašus augimas buvo pastebėtas 2022 metais po uragano Ian. Pagal JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenis, vibrio bakterijos natūraliai gyvena pakrančių vandenyse. Dauguma žmonių suserga vibrioze valgydami neapdorotus ar nepakankamai termiškai apdorotus vėžiagyvius, ypač austres, nes bakterijos „kaupiasi” vėžiagyvių viduje.
Ji natūraliai gyvena ir sūriame vandenyje bei gali sukelti infekciją, jei plaukikas turi atvirą žaizdą arba neseniai pasidarė tatuiruotę ar auskarus. Geriausiu atveju, užsikrėtus vibrioze, ligoniams pasireiškia „vandeningas viduriavimas, kurį dažnai lydi pilvo mėšlungis, pykinimas, vėmimas ir karščiavimas”, paaiškina JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC). Kraujotakos ir žaizdų infekcijos yra daug rimtesnės, sukeldamos „pavojingai žemą” kraujospūdį, odos pūsles ir nekrotizuojantį fascitą, žinomą kaip liga, kuri „ėda mėsą”. Kaip nurodo CDC, „gydytojams gali tekti amputuoti paciento kojas ar rankas, kad pašalintų mirusius ar užkrėstus audinius”. Nors sveikiems žmonėms paprastai pasireiškia tik lengvi simptomai, tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi arba serga lėtinėmis kepenų ligomis, gali kilti rimta rizika sveikatai, skelbia The Economic Times.
Jei bakterijos patenka į kraujotaką, jos gali sukelti septinį šoką, karščiavimą ir skausmingas odos pūsles. Beveik 50 procentų tokių atvejų baigiasi mirtimi.
Pavojus ir Baltijos jūroje
Pagal Europoje vykdomą stebėseną, užsikrėtimo rizika Baltijos regione pastebima karštais vasaros mėnesiais, kai jūros vandens temperatūra siekia apie 20 °C ir būna mažesnis kritulių kiekis.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) primena, kad vibrio bakterijos natūraliai gyvena sūrokų pakrančių vandenyse, kur maišosi sūrus ir gėlas vanduo – ypač sąlygomis, kai vandens temperatūra aukšta, o druskingumas žemesnis. Tokios sąlygos tampa vis dažnesnės kai kuriuose Europos regionuose dėl klimato kaitos.
Vibrio bakterijos dažnai aptinkamos vasaromis Baltijos jūroje, kur žemas druskos kiekis sudaro ypač palankias sąlygas bakterijoms daugintis. Jos taip pat aptiktos Šiaurės jūroje. Kylant jūros paviršiaus temperatūrai Europoje, prognozuojama, kad vibrio paplitimas padidės ir kitose pakrančių zonose.
Vibrio infekcija – vibriozė
Vibrio bakterijų sukeltą vibriozę sukelia kelios šios rūšies bakterijos, iš kurių kai kurios gali sukelti sunkius susirgimus. Tai apima maisto kilmės infekcijas, pavyzdžiui, valgant žalius ar nepakankamai termiškai apdorotus moliuskus (ypač austres), taip pat rimtas kraujotakos infekcijas, kai bakterijos patenka į organizmą per žaizdas ar odos pažeidimus. Ypač jautrūs yra žmonės su nusilpusia imunine sistema arba lėtinėmis kepenų ligomis.
Nors vibrio infekcijos Europoje vis dar gana retos, kelios šiaurės šalys, besiribojančios su Baltijos jūra, pastaraisiais metais pranešė apie susirgimų skaičiaus augimą. Tai ypač ryškiai pasireiškė karščio bangų ir padidėjusios vandens temperatūros vasaromis, pavyzdžiui, 2018 metais, kai buvo užregistruoti 445 atvejai – daugiau nei trigubas augimas palyginti su 2014–2017 metų vidurkiu (126 atvejai).
Simptomai ir saugos priemonės
Vibrio infekcijos simptomai priklauso nuo užsikrėtimo kelio. Jei vibriozė įgyjama valgant žalius ar nepakankamai paruoštus jūros gėrybes, simptomai gali būti: vandeningas viduriavimas, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, karščiavimas ir šaltkrėtis. Infekcija taip pat gali atsirasti plaukiojant vandenyse su aukšta vibrio bakterijų koncentracija – tai gali sukelti ausų infekcijas arba, jei bakterijos patenka į žaizdą, – odos infekcijas su paraudimu, patinimu ir skausmu aplink pažeistą vietą. Negydytos žaizdų infekcijos gali sukelti sunkias komplikacijas, pavyzdžiui, nekrotizuojantį fascitą, sepsį ar net galūnės amputaciją, ypač rizikos grupėse (žmonės su lėtinėmis kepenų ligomis ar nusilpusia imunitetu).
Norint sumažinti užsikrėtimo vibrio bakterijomis riziką, rekomenduojama:
- Vengti žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų jūros gėrybių (ypač austrių) valgymo;
- Visada įsitikinti, kad jūros gėrybės yra visiškai iškeptos ar išvirtos;
- Jei turite atvirų žaizdų, neseniai pasidarėte auskarus ar turite įpjovimų – venkite maudytis sūriame ar sūrokame vandenyje arba uždenkite pažeistą vietą vandeniui nepralaidžiu pleistru;
- Jei kontaktuojate su jūros vandeniu, kai ant odos yra įbrėžimų ar žaizdų, kruopščiai nuplaukite vietą švariu gėlu vandeniu.
