Išgėrę nedidelį kiekį pipirmėčių arbatos, dalyviai pastebėjo reikšmingą kognityvinių funkcijų pagerėjimą, palyginti su tais, kurie vartojo placebą. Teigiamus smegenų funkcijos pokyčius lydėjo padidėjusi kraujotaka į prefrontalinę smegenų žievę, sritį, atsakingą už dėmesį ir darbinę atmintį. Tačiau, priešingai nei tikėtasi, analizė neatskleidė ryšio tarp padidėjusios kraujotakos ir pagerėjusių protinių gebėjimų. Tai reiškia, kad pipirmėtės turi kitus, kol kas neaiškius, veikimo mechanizmus.
Mintis, kad mėta gali teigiamai paveikti smegenų funkciją, jau seniai žavi specialistus. Anksčiau mokslininkai manė, kad šios aromatingos žolelės poveikis susijęs su pagerėjusia kraujotaka smegenyse, ypač dėl veikliųjų medžiagų, tokių kaip mentolis. Taip pat buvo iškelta hipotezė apie mėtos poveikį neurotransmiterių sistemoms, ypač cholinerginei sistemai, kuri dalyvauja mokymesi ir įsiminime. Dabartinio tyrimo tikslas buvo patikrinti, ar stebimas kognityvinis poveikis iš tiesų yra pagrįstas padidėjusia kraujotaka smegenų kraujagyslėse.
Eksperimente dalyvavo 25 sveiki suaugusieji nuo 20 iki 56 metų amžiaus. Pusė jų gavo puodelį natūralios mėtų arbatos, kita pusė – aromatizuoto šilto vandens, kurį dalyviai laikė mėtų gėrimu. Tai leido jiems sumažinti lūkesčių įtaką rezultatams. Prieš ir po gėrimų vartojimo dalyviai atliko kompiuterinių testų seriją, skirtą atminties, dėmesio ir erdvinio suvokimo vertinimui. Lygiagrečiai, naudodami optinę artimojo infraraudonojo spektroskopiją (fNIRS), mokslininkai išmatavo kraujo deguonies įsotinimą prefrontalinėje smegenų žievėje.
Pipirmėtė yra vienas populiariausių tradicinės žaliosios ir juodosios arbatos priedų.
Rezultatai buvo įtikinami: pipirmėčių arbata pagerino protinę veiklą visuose keturiuose kognityviniuose testuose. Pagerėjimai buvo ypač pastebimi epizodinės ir trumpalaikės atminties, taip pat dėmesio užduočių srityse. Tačiau kontrolinėje grupėje pagerėjimo nepastebėta, o tik šiek tiek sumažėjęs veiklos rodiklis, greičiausiai dėl nuovargio ar susikaupimo praradimo – poveikio, nuo kurio, atrodo, apsaugo natūrali pipirmėtė.
Dalyviai, gėrę mėtų arbatą, taip pat padidino deguonies prisotinto hemoglobino kiekį prefrontalinėje žievėje, ko placebo grupėje nebuvo. Tačiau tai nepaaiškino kognityvinių testų pagerėjimo: statistinė analizė neparodė koreliacijos tarp padidėjusios kraujotakos ir pagerėjusių protinių gebėjimų. Tai paskatino mokslininkus prieiti prie idėjos, kad mėta veikia ne per kraujagysles, o cheminiu būdu – per savo poveikį smegenų receptoriams ir signalų perdavimą tarp neuronų.
Ekspertai mano, kad labiausiai tikėtinas mechanizmas yra mentolio poveikis cholinerginei sistemai. Mentolis gali sulėtinti acetilcholino, svarbaus su atmintimi susijusio neurotransmiterio, irimą, taip pagerindamas nervinių impulsų perdavimą. Be to, mentolis aktyvuoja tam tikrus receptorius, kurie dalyvauja dirgiklių suvokime ir budrumo būsenos palaikyme. Galbūt šie procesai, o ne kraujotaka kaip tokia, yra gauto poveikio pagrindas.
Pipirmėčių arbata ne tik pagerina kraujotaką smegenų kraujagyslėse, bet ir pagerina neurotransmiterių mainus.
Tyrimas turi tam tikrų apribojimų, į kuriuos verta atsižvelgti: imties dydis buvo mažas, o vertinimas – trumpalaikis, todėl sunku pasakyti, kiek laiko trunka mėtų poveikis. Taip pat nebuvo atsižvelgta į kitus mitybos veiksnius, kofeino suvartojimą ir fizinio aktyvumo lygį, kurie visi taip pat gali turėti įtakos kognityvinei funkcijai ir kraujotakai smegenyse.
Nepaisant to, remiantis darbo rezultatais, galima drąsiai teigti, kad mėta yra paprasta ir prieinama priemonė, galinti pagerinti protinius gebėjimus, ypač esant trumpalaikiam protiniam nuovargiui. Mokslininkai ateityje planuoja atlikti didesnius tyrimus, naudodami tikslius vaizdavimo metodus ir ilgalaikį stebėjimą. Ilgainiui tai padės geriau suprasti, kaip tiksliai mėta veikia smegenis ir kurie jos komponentai yra veiksmingiausi.
