Pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ar staigus viduriavimas daugeliui atrodo akivaizdūs – „suvalgiau kažką ne to“. Tačiau gydytojai perspėja: tokie simptomai ne visada reiškia apsinuodijimą maistu. Vis dažniau už jų slypi virusinės kilmės žarnyno infekcijos, kurios plinta ne tik per maistą, bet ir per rankas, paviršius ar artimą kontaktą su sergančiuoju. Kaip atskirti šias dvi būkles, kada pakanka gydytis namuose, o kada būtina kreiptis į gydytoją, aiškina Panevėžio šeimos klinikos Meliva šeimos gydytoja Dovilė Čiūdarienė.
Pasak gydytojos, pacientai dažnai painioja šias ligas ir konsultacijose vartoja bendrą terminą „skrandžio gripas“. Tačiau toks supaprastinimas gali kainuoti laiką ir sveikatą. „Prieš malšinant simptomus svarbu suprasti jų kilmę. Tik taip galima greičiau pasveikti ir išvengti pakartotinių užsikrėtimų ar komplikacijų“, – pabrėžia gydytoja.
Kada simptomai pasako daugiau nei pats skausmas
Vienas svarbiausių skirtumų – simptomų atsiradimo laikas. Apsinuodijimas maistu dažniausiai smogia greitai: praėjus vos kelioms valandoms po netinkamo, pasenusio ar nepakankamai termiškai apdoroto maisto vartojimo, žmogų ima pykinti, jis vemia, viduriuoja, jaučia pilvo skausmus. Dažnai prisideda karščiavimas, šaltkrėtis, galvos skausmas, bendras silpnumas.
Virusinės žarnyno infekcijos elgiasi kitaip. Norovirusas, rotavirusas ar adenovirusas turi ilgesnį inkubacinį laikotarpį – simptomai pasireiškia tik po paros ar net kelių dienų. Užsikrėsti galima ne tik per maistą, bet ir per užterštus paviršius, vandenį ar kontaktą su sergančiuoju. Todėl gydytojas pirmiausia vertina aplinkybes: ką žmogus valgė, su kuo bendravo, ar šeimoje nėra daugiau sergančiųjų, kokia darbo aplinka.
Daugeliu atvejų ligos pobūdį galima įtarti vien iš pokalbio, tačiau jei simptomai užsitęsia ar tampa sunkūs, pasitelkiami laboratoriniai tyrimai – greitieji antigeno testai ar molekuliniai PGR tyrimai.
Didžiausia grėsmė – ne pats virusas ar maistas
Nors apsinuodijimo ir virusinės infekcijos simptomai panašūs, didžiausias pavojus abiem atvejais tas pats – dehidratacija. Jei būklė lengva, ligos dažniausiai praeina per dvi–tris paras. Tačiau jei žmogus negali išgerti skysčių, jaučia stiprų silpnumą, mieguistumą, tampa vangus, ypač jei tai vaikas ar vyresnio amžiaus asmuo, delsti nebegalima.
„Kreiptis į gydytoją būtina ir tada, kai išmatose atsiranda kraujo ar gleivių, o simptomai nepraeina ilgiau nei tris paras. Dehidratacija ir organizmo intoksikacija gali greitai pabloginti būklę“, – įspėja šeimos gydytoja.

Gydymas panašus, bet klaidos – dažnos
Gydymo principai abiem atvejais iš esmės sutampa. Pirmiausia reikia atkurti skysčių ir elektrolitų balansą. Rekomenduojama gerti vandenį, elektrolitų tirpalus, ramunėlių ar kmynų arbatą. Svarbus poilsis ir lengva, skrandį tausojanti mityba. Prireikus gydytojas gali skirti pykinimą ar viduriavimą mažinančių vaistų bei probiotikų.
Jei žarnyno virusu suserga keli šeimos nariai, itin svarbi higiena: dažnas rankų plovimas, atskiri indai, paviršių dezinfekavimas ir patalpų vėdinimas.
Tačiau, kaip pastebi gydytoja, gijimą dažnai apsunkina pats pacientas. Dėl prastos savijautos žmonės geria per mažai, per anksti grįžta prie riebaus ar saldaus maisto, nesilaiko poilsio režimo. „Pirmosiomis dienomis, kai simptomai intensyviausi, svarbiausia ilsėtis, gerti skysčius ir neapkrauti virškinimo sistemos“, – pabrėžia D. Čiūdarienė.
Kaip sumažinti riziką ateityje
Norint išvengti tiek apsinuodijimo, tiek virusinių žarnyno infekcijų, gydytojai pataria rinktis šviežią, tinkamai paruoštą maistą, vengti kontakto su sergančiaisiais, reguliariai plauti rankas ir dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius. Ne mažiau svarbu ir bendras imuniteto stiprinimas – subalansuota mityba, poilsis, judėjimas bei buvimas gryname ore.
Pilvo skausmas ir pykinimas gali atrodyti kaip smulkmena, bet kartais tai signalas, kad organizmas kovoja ne su „blogu maistu“, o su virusu. Ir būtent teisingas atpažinimas dažnai lemia, ar pasveiksite per kelias dienas, ar liga užsitęs.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
