Žiema gali būti negailestinga. Kai temperatūra nukrenta iki rimtų minusų, organizmas pradeda kovoti su šalčiu, o netinkami veiksmai gali baigtis labai pavojingai. Daugelis žmonių mano, kad sušalus svarbiausia kuo greičiau įlįsti į karštą vonią ar išgerti stiprios kavos, tačiau specialistai sako – būtent tai gali dar labiau pabloginti situaciją.
Gydytojai paskelbė aiškias ir praktiškas rekomendacijas, kurios padeda ne tik išvengti hipotermijos, bet ir teisingai padėti jau sušalusiam žmogui. Kai kurie patarimai atrodo netikėti, tačiau jie paremti medicininėmis žiniomis ir ilgamete patirtimi.
Kas iš tikrųjų yra hipotermija
Hipotermija – tai būklė, kai kūnas praranda šilumą greičiau, nei sugeba ją pagaminti. Jei kūno temperatūra nukrenta žemiau 35 laipsnių Celsijaus, prasideda rimtos sveikatos problemos. Tai gali nutikti ne tik ekstremaliomis sąlygomis kalnuose, bet ir kasdienėje aplinkoje – ypač esant dideliam šalčiui, drėgmei, vėjui ar ilgai būnant su šlapiais drabužiais.
Pirmieji hipotermijos požymiai dažnai atrodo nekalti: žmogus dreba, tampa vangus, lėčiau reaguoja, gali pasimesti aplinkoje. Oda tampa blyški ir šalta, kvėpavimas bei pulsas sulėtėja. Jei šių signalų nepaisoma, situacija gali greitai pablogėti.
Būtent todėl labai svarbu ne tik atpažinti problemą, bet ir žinoti, kaip elgtis teisingai.
Galbūt jus sudomins?
Paprasti būdai apsisaugoti nuo šalčio
Gydytojai primena, kad geriausia kova su hipotermija – prevencija. Yra keli labai paprasti, bet veiksmingi būdai, kurie padeda išlikti šiltiems net ir šalčiausiomis dienomis.
Svarbiausia – tinkamai apsirengti. Drabužiai turi būti sluoksniuoti: arčiausiai kūno – plonesni ir lengvesni, viršuje – storesni ir šiltesni. Tokia sistema geriausiai sulaiko šilumą ir leidžia organizmui kvėpuoti.
Taip pat rekomenduojama reguliariai judėti, valgyti visavertį maistą ir gerti šiltus gėrimus. Judėjimas padeda kūnui gaminti šilumą, o tinkama mityba suteikia energijos kovoti su šalčiu.
Įdomus ir praktiškas patarimas – naudoti karšto vandens pripildytus butelius. Tai paprastas ir ekonomiškas būdas sušilti namuose, ypač naktį. Elektrinė antklodė taip pat gali būti geresnis sprendimas nei nuolat įjungtas šildytuvas.
Ko geriau vengti šąlant
Ne visi įprasti „sušilimo“ metodai yra naudingi. Specialistai griežtai pataria vengti rūkymo, nes nikotinas sutraukia kraujagysles ir dar labiau apsunkina šilumos išlaikymą organizme.
Dar viena dažna klaida – alkoholis. Nors daugelis mano, kad stiprus gėrimas sušildo, iš tikrųjų jis tik sukuria apgaulingą šilumos pojūtį, o realiai kūno temperatūra krenta dar greičiau. Panašiai veikia ir kofeinas – kava ar energetiniai gėrimai gali pabloginti bendrą būklę.
Ką daryti, jei žmogus jau stipriai sušalo
Jeigu matote, kad šalia esantis žmogus sušalo, svarbiausia elgtis ramiai ir apgalvotai. Pirmoji pagalba tokioje situacijoje yra itin svarbi, tačiau ji turi būti suteikta teisingai.
Pirmiausia žmogų reikia perkelti į šiltą patalpą arba bent apsaugoti nuo vėjo ir šalčio. Šlapi ar šalti drabužiai turi būti kuo greičiau pakeisti sausais ir šiltais. Sušalusiam žmogui galima duoti šilto, bet ne karšto gėrimo ir užkloti jį antklode.
Atrodytų paprasti veiksmai, tačiau jie gali išgelbėti sveikatą ar net gyvybę.
Klaidos, kurios gali pakenkti
Lygiai taip pat svarbu žinoti, ko daryti negalima. Daugelis žmonių iš instinkto griebiasi metodų, kurie tik pablogina situaciją.
Jokiu būdu negalima bandyti sušalusio žmogaus staigiai sušildyti labai dideliu karščiu – pavyzdžiui, kišti į karštą dušą ar vonią. Toks staigus temperatūros pokytis gali sukelti šoką organizmui.
Taip pat negalima guldyti žmogaus ant šaltos žemės, trinti jo sniegu ar leisti gerti alkoholio bei kofeino turinčių gėrimų. Šie metodai ne tik nepadeda, bet dažnai dar labiau apsunkina būklę.
Žinios, kurios gali išgelbėti
Žiema reikalauja atsargumo ir supratimo, kaip veikia mūsų kūnas. Kartais net menkiausia klaida – netinkamas gėrimas ar per staigus bandymas sušilti – gali turėti rimtų pasekmių.
Todėl verta įsiminti paprastą taisyklę: šildytis reikia lėtai, palaipsniui ir be ekstremalių sprendimų. Tinkama apranga, ramus požiūris ir elementarios pirmosios pagalbos žinios dažnai yra geriausia apsauga nuo šalčio.
Gamta gali būti atšiauri, bet žinodami, kaip elgtis, mes galime jaustis saugūs net pačiomis šalčiausiomis dienomis.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
