Jodo buteliukas, aspirino tabletė ar kalio permanganatas turėtų būti siejami su gydymu. Tačiau realybė kitokia – dalis šių preparatų vis dažniau atsiduria ne namų vaistinėlėje, o sodo sandėliuke. Pomidorų marui, hortenzijų žiedams, dėmėms ar net grožio eksperimentams. Vaistininkai perspėja: kūrybiškumas čia gali kainuoti brangiai.
Vaistinių specialistai pastebi aiškią tendenciją – dalis klientų vaistinius preparatus perka ne sveikatos problemoms spręsti. Preparatai, sukurti medicinai, tampa universaliais „namų ūkio įrankiais“.
„Gana dažnai matome, kad vaistiniai preparatai perkami ne gydymui, o visai kitoms reikmėms“, – sako Sigita Korbutaitė.
Pasak jos, dažniausiai netradiciškai naudojami jodas, amoniakas, aspirinas, vandenilio peroksidas, kalio permanganatas, aktyvintoji anglis ir briliantinis žaliasis.
Pomidorų sezonas ištuština lentynas
Ryškiausias paklausos šuolis fiksuojamas vasarą. Lygiai tuo metu, kai soduose prasideda intensyviausias pomidorų auginimo etapas.
„Liepos ir rugpjūčio mėnesiais šių preparatų paklausa akivaizdžiai išauga. Pacientai atvirai sako – ieško priemonių apsaugoti pomidorus nuo maro“, – aiškina vaistininkė.
Jodas ar amoniakas tokiu atveju suvokiami kaip „liaudiška chemija“, galinti pakeisti specializuotus augalų apsaugos produktus. Vandenilio peroksidas neretai perkamas kaip dėmių valiklis ar audinių balinimo priemonė.
Kai kurie klientai ateina jau apsiginklavę patarimais. Kalio permanganatas – sėklų dezinfekcijai, jodas ar briliantinis žaliasis – augalų „žaizdoms“, aspirinas – žydėjimui skatinti, aktyvinta anglis – kvapams naikinti.
Socialiniai tinklai kuria naują „ekspertų kartą“
Vaistininkai atkreipia dėmesį, kad netradicinio naudojimo mada nebėra vien vyresnių klientų sritis.
„Jaunesni pirkėjai dažnai mini idėjas iš „TikTok“ ar „Instagram“. Ieškoma preparatų veido kaukėms, odos procedūroms ar kitoms grožio improvizacijoms“, – pastebi Sigita Korbutaitė.
Greitai plintantys „pasidaryk pats“ patarimai socialiniuose tinkluose sukuria iliuziją, kad vaistiniai preparatai yra saugūs bet kokiame kontekste. Tačiau medicininė paskirtis nereiškia universalaus tinkamumo.
Rizika, apie kurią retai susimąstoma
Specialistų vertinimu, vaistų naudojimas ne pagal paskirtį kelia realias grėsmes.
„Galima apsinuodyti jodo ar amoniako garais. Tai agresyvios medžiagos, kurios netinkamai naudojamos gali dirginti kvėpavimo takus, akis ar odą“, – pabrėžia vaistininkė.
Problema neapsiriboja vien žmogaus sveikata. Tokios medžiagos, patekusios į aplinką, gali teršti dirvožemį ir gruntinius vandenis. Vaistai nėra testuojami naudojimui darže, buityje ar kosmetinėse procedūrose.
Iš visų dažniausiai minimų preparatų santykinai saugesniais laikomi tik aktyvinta anglis ir žemo stiprumo vandenilio peroksidas. Net ir šiuo atveju svarbus saikas bei tinkamas naudojimas.
Įspėjimai veikia tik tada, kai kalbama apie pasekmes
Vaistininkai pripažįsta, kad moralizavimas neveikia.
„Jei tiesiog pasakai „nerekomenduojama“, reakcija dažnai būna abejinga. Tačiau kai įvardiji konkrečią riziką – apsinuodijimą, nudegimus ar poveikį aplinkai – žmonės pradeda klausytis“, – teigia Sigita Korbutaitė.
Jos vertinimu, vaistinė neturėtų tapti buitinės chemijos ar sodo priemonių alternatyva. Vaistiniai preparatai kuriami gydymui, o ne eksperimentams.
Riba tarp „liaudiško patarimo“ ir pavojingo bandymo dažnai būna plona. Ir būtent ją vartotojai linkę peržengti lengviausiai.
