Žiema Lietuvoje vėl primena seną taisyklę: pavojus ateina ne tik nuo kelio, bet ir nuo stogų. Po speigo atėjęs atšilimas įjungė režimą, kuris kasmet baigiasi tuo pačiu – varvekliai storėja, sniegas ant stogų sukrenta į masę, o tada vienu momentu nuslysta žemyn kaip betono plokštė. Skirtumas tas, kad šiemet tai jau ne pavieniai atvejai. Draudikai fiksuoja staigų šuolį: varveklių, sniego ir ledo nuošliaužų sukeltų žalų skaičius išaugo kelis kartus, o nuostoliai vienam automobiliui gali pasiekti tūkstančius eurų.
Draudimo ekspertai įvardija, kodėl šiemet situacija tokia agresyvi. Paskutinius kelerius metus varveklių žalų būdavo mažiau, nes žiemos buvo švelnesnės – mažiau „įjungto“ ciklo, kai dieną tirpsta, naktį šąla, ir taip sluoksnis po sluoksnio lipdosi ledas. Šiemet scenarijus klasikinis ir pavojingas: ant stogų sukauptas didelis sniego kiekis, o temperatūra svyruoja taip, kad dienomis sušilus ir pašvietus saulei sniegas pradeda judėti, naktimis vėl sukietėja, susiformuoja lediniai „kabliai“, kurie ne tik auga, bet ir bet kurią minutę gali lūžti.
„Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovo Giedriaus Petriko vertinimu, šiemet jau fiksuota arti 20 atvejų, kai varvekliai, sniego ar ledo nuošliaužos padarė žalos, o didžiausia dalis – automobiliams. Tai reiškia, kad per nepilnus pusantro mėnesio jau pralenktas visas 2025-ųjų metų rezultatas. Ir tai yra signalas, kad rizika dar tik įsibėgėja – šilumos bangos ir grįžtantis šaltis tokį pavojų ne mažina, o augina.
Vidutinė žala – 1,6 tūkst. eurų, bet blogiausiu atveju kalba eina apie 7,6 tūkst. ir net „visišką sunaikinimą“
Skaičiai, kuriuos pateikia draudikai, atidaro akis net tiems, kurie į varveklius žiūri kaip į estetinę „žiemos dekoraciją“. Vidutinė vienos žalos suma šiemet siekia apie 1,6 tūkst. eurų – tai maždaug dvigubai daugiau nei pernai ir užpernai. Didžiausia rezervuota suma vienam įvykiui jau siekia 7,6 tūkst. eurų. O bendra šios žiemos rezervuota suma per trumpą laiką viršijo 20 tūkst. eurų.
Kur dingsta tokie pinigai? Dažniausias scenarijus – nuo stogo nuslydęs sniego gabalas ar užkritęs ledas, apgadinantis automobilio stogą, stoglangį ar priekinį stiklą. Ir čia prasideda tikroji tragedija, nes stoglangis nėra „paprastas stiklas“. Moderniuose automobiliuose tai dažnai sudėtinga konstrukcija, kurios keitimas gali kainuoti kelis tūkstančius eurų, priklausomai nuo markės ir metų. Yra atvejų, kai stoglangio remontas tampa ekonomiškai netikslingas, o žala pripažįstama visišku transporto priemonės sunaikinimu. Kitaip tariant, vienas neteisingas parkavimas gali baigtis ne įbrėžimu, o automobilio „nurašymu“.
Kodėl šitas pavojus toks klastingas – ir kodėl žmonės jį nuvertina iki pirmo smūgio
Varvekliai ir sniego nuošliaužos turi vieną bendrą bruožą: jie krenta ne tada, kai „logiška“, o tada, kai susidaro palankiausia fizika. Dieną – pliusas, saulė, tirpimas, judėjimas. Naktį – minusas, sukietėjimas, įtempimas. Kai tai kartojasi, ant stogų susiformuoja sunkios, slenkančios masės, o varvekliai tampa dideli ir trapūs. Žmogus eina ar pastato automobilį galvodamas, kad „čia visada statausi“ ir „niekada nieko nebuvo“. Tačiau rizika šiame žaidime yra ne vidurkis, o momentas: kris – neklaus.
Ypatingas pavojus kyla prie šlaitinių stogų, ypač jei nėra sniego nuslinkimo apsaugų. Nuo tokio stogo vienu metu gali nuslysti didelis sniego kiekis – ne trupiniai, o vientisa masė. Žemiau stovintis automobilis tokio smūgio dažnai neatlaiko, o pėstiesiems tai gali būti ne šiaip trauma, o gyvybei pavojinga situacija.
Kas privalo daryti šeimininkai ir kodėl „ai, nieko neatsitiks“ yra blogiausia strategija
Čia svarbiausia – atsakomybė ir kontrolė. Varvekliai nuo savo namo ar pastato nėra „gamta“, nuo kurios nusiplauni rankas. Jei jų laiku nepašalini, rizika persikelia ant kitų žmonių – jų automobilių, jų sveikatos, jų saugumo. Ir kuo ilgiau lauki, tuo brangesnė gali būti viena sekundė.
Jeigu varveklių ar sniego nepavyksta pašalinti iš karto, pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos ir atskirtos. Tai paprastas principas: jei negali pašalinti grėsmės šiandien, bent jau nepalik žmonių po ja rytoj.
Pėstiesiems šiuo metu reikia vieno įpročio: nesiglausti prie pastatų sienų ir vengti eiti po stogų kraštais, ypač dieną, kai temperatūra tampa palanki tirpimui ir ledo formavimuisi. Vairuotojams – kitas įprotis: nestatyti automobilio po stogų kraštais, balkonais ir vietose, kur net teoriškai gali nuslysti sniegas arba kristi varvekliai. Taip, tai nepatogu. Bet kai vidutinė žala jau siekia 1,6 tūkst. eurų, „nepatogu“ tampa pigiausia alternatyva.
Šita žiema aiškiai parodė: varvekliai nebe „smulkmena“. Tai yra reali, brangi ir visiškai atsitiktinė grėsmė, kurią dažniausiai pajunti tik tada, kai jau per vėlu.
