Šypsotis yra naudinga. Ir ne tik tam, kad pašnekovai jaustųsi gerai. Įvairių šaltinių teigimu, šypsodamasis žmogus gali pagerinti savo sveikatą. Išties, šypsenos poveikis žmogaus organizmui – magiškas.
Pirmas faktas: šypsotis gali būti užkrečiama
Ekspertai sako, kad šypsena gali būti užkrečiama. Tai reiškia, kad gerą nuotaiką galima perduoti kitiems. Principas veikia taip: kai tik pradėsite šypsotis pašnekovui, jis pradės šypsotis atgal. Taip veikia „chameleono efektas“ – žmogus netyčia nukopijuoja kito elgesį. „Iš tiesų „chameleono efektas“ siejamas su bandymais mėgdžioti asmenį su kuriuo bendraujate. Be to, tai gali atsitikti ir sąmoningai, ir nesąmoningai. Tai paprastai išreiškiama gestais ar kūno judesiais pokalbio metu, balso tonu ar veido išraiška. Priklausomai nuo to, kokių tikslų žmogus siekia, šis poveikis gali ir padėti – nuteikti pašnekovą teigiamai, priešingai – pakenkti. Vis tik, geriau būti geranorišku savo pašnekovo akivaizdoje ir maloniai nusišypsoti.
Antras faktas: šypsena gerina nuotaiką ir malšina stresą
Teigiama, kad net jei žmogus yra blogos nuotaikos, jis turėtų pamėginti nusišypsoti. Žmogaus smegenys nesupranta, ar žmogus šypsosi iš tikrųjų ar apsimestinai, todėl bet kokiu atveju šypsantis pradėję gamintis endorfinai suteikia laimės ir pasitenkinimo jausmą. Už visas emocijas ir elgesio reakcijas atsakingas pagumburis – smegenų dalis, atliekanti daugybę autonominių funkcijų. Kai žmogus patiria laimę ar džiaugsmą, pagumburis gauna signalą iš kitos smegenų srities – migdolos, kuri apdoroja informaciją apie patirtas emocijas. Džiaugsmo ir pasitenkinimo hormonų – dopamino ir serotonino gamybos mechanizmas suaktyvina nervinius tinklus, kurie anksčiau buvo formuojami smegenyse veikiant individualiai patirčiai.
Kaip jau minėjome, šypsojimasis skatina gaminti endorfinus – hormonus, kurie daugiausia lemia žmogaus euforijos ir laimės jausmus. Savo ruožtu endorfinai slopina kito hormono – kortizolio gamybą, susijusį su neigiamomis emocijomis, nerimu ir baime. Visa tai reiškia, kad šypsena ir juokas tiesiogine prasme turi gydomąjį poveikį kūnui. Šios teigiamos emocijos prisideda prie emocinio bei fizinio atsipalaidavimo.
Trečias faktas: šypsodamiesi gerinate savo sveikatą
Šypsena, aktyvindama endorfinų gamybą, skatina imuninės sistemos aktyvavimą. Žmogus atsipalaiduoja, pagerėja deguonies tiekimas audiniams ir organams. Juokas skatina riebalų deginimą, gerina kūno raumenų reljefą. Juokdamasis kūnas naudoja iki 80 raumenų grupių, daugiausia veido, pilvo, nugaros ir kojų raumenis. Juokas teigiamai veikia autonominę nervų, širdies ir kraujagyslių sistemą organizme, virškinimo traktą, pagreitina medžiagų apykaitą. Neurocheminiu lygiu jis stimuliuoja endorfinų gamybą. Juokas mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina kraujotaką, normalizuoja kvėpavimą ir valo ašarų latakus. Be to, juokas palankiai veikia smegenų veiklą, sinchronizuodamas kairiojo ir dešiniojo pusrutulių sąveiką, o tai padidina žmogaus kūrybiškumą. Taigi būkite nuoširdūs, malonūs, šypsokitės, juokitės, kaip tai daro vaikai. Visa tai padeda geriau jaustis ir išlikti teigiamai nusiteikusiam. Kai žmogus yra nusiteikęs teigiamai, jis yra mažiau imlus ligoms ir stresui.
Taip pat skaitykite: