Galimybė dirbti iš namų ar bet kurios pasaulio vietos ženkliai pagerina darbuotojų savijautą ir pasitenkinimą gyvenimu. Tokią išvadą pateikia Australijoje atliktas tyrimas, kurio pradžia siekia laikotarpį dar prieš pandemiją.
Miegas, laikas sau ir mažiau streso
Vienas iš pirmųjų pastebimų pokyčių – geresnė miego kokybė. Nuotoliu dirbantys žmonės miegodavo vidutiniškai 30 minučių ilgiau kasnakt. Prieš pandemiją vidutinis australas kas savaitę sugaišdavo apie 4,5 val. kelionei į darbą ir atgal. Šio laiko atsisakymas davė greitą naudą sveikatai.
Tyrėjai pastebėjo, kad nors pradžioje šiek tiek išaugo alkoholio vartojimas, bendros tendencijos aiškios – žmonės jaučiasi geriau ir gyvena sveikiau.
Australijos ir Ispanijos mokslininkai taip pat suskaičiavo, kad nuotoliu dirbantis žmogus per metus sukaupia iki 10 papildomų laisvadienių. Šis laikas skiriamas tiek darbui, tiek šeimai, tiek poilsiui – maždaug trečdalis skiriamas asmeniniam laikui.
Svarbu: sumažėja sėdimo gyvenimo būdo apimtis, padaugėja fizinio aktyvumo – vaikščiojama, sportuojama, skiriama daugiau dėmesio sveikatai.
Maistas sveikesnis, o virtuvė nebėra pavojus
Nors artima virtuvė galėtų skatinti užkandžiavimą, tyrimai rodo priešingai – augo vaisių, daržovių ir pieno produktų vartojimas, daugiau valgoma namuose gaminto maisto.
Darbdaviai dažnai baiminasi, kad nuotolinis darbas mažina kontrolę ir produktyvumą, tačiau tyrimai rodo: jei žmogus pasirenka dirbti iš namų, produktyvumas išlieka ar net auga. Priešingai – kai darbas nuotoliu priverstinis, kaip buvo per griežtus karantino laikotarpius, našumas gali mažėti.
Tiesa, tai veikia tik tada, kai darbuotojas moka save kontroliuoti – savidisciplina čia būtina.
O kaip Lietuvoje?
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2024 m. nuotoliu dirbančių darbuotojų (15–74 metų) skaičius padidėjo 6900 ir pasiekė 87 900. Tai sudarė 11,6 % visų dirbančiųjų (2023 m. – 10,6 %).
- 58,2 % nuotoliu dirbančių – moterys,
- 41,8 % – vyrai.
Dažniausiai nuotolinis darbas fiksuotas informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje (50,3 %) ir finansų bei draudimo srityje (47,6 %).
Bet yra ir kita pusė
Kaip pastebi ekspertai, vien tik gerų žinių nėra. Rytų Europos bankų sektoriaus atstovė Natalija Boļšakova atkreipia dėmesį: nuotoliniu būdu sunkiau kurti įmonės kultūrą, o pats nuotolinio darbo organizavimas reikalauja papildomo planavimo ir išteklių – tai generuoja papildomas išlaidas.
Šaltinis: jauns.lv
Parašyti komentarą