Kai kalbama apie rytinį budrumą, dauguma pirmiausia galvoja apie kavą. Tačiau naujas Jungtinės Karalystės mokslininkų tyrimas parodė kiek netikėtą dalyką: jaunų suaugusiųjų grupei pusryčiai su 50 gramų graikinių riešutų buvo susiję su greitesne reakcija ir geresniais kai kurių atminties bei dėmesio užduočių rezultatais vėliau tą pačią dieną. Svarbiausia detalė ta, kad poveikis nebuvo momentinis kaip po kavos puodelio — jis labiau išryškėjo po kelių valandų.
Ką tiksliai parodė tyrimas
Readingo universiteto mokslininkai tyrė 32 sveikus 18–30 metų jaunuolius, kurie atskiromis dienomis valgė dvejus skirtingus pusryčius: vienus su graikiniais riešutais, kitus — be jų, bet panašaus kaloringumo. Po to šešias valandas buvo vertinama jų smegenų veikla, nuotaika ir pažintiniai gebėjimai. Tyrimo autoriai nustatė, kad riešutų pusryčiai buvo susiję su greitesniu reakcijos laiku per dieną ir geresniais atminties rodikliais vėlesniu dienos etapu, nors ankstyvuoju laikotarpiu kai kurie rezultatai nebuvo vienareikšmiai.
Tai svarbu todėl, kad tyrimas nepasako paprastos istorijos „suvalgai riešutų ir iškart tampi žvalesnis“. Greičiau priešingai — duomenys rodo, kad graikiniai riešutai gali padėti palaikyti protinį efektyvumą per rytą ir dienos pradžią, o ne suteikti staigų „įjungimo“ efektą, prie kurio daugelis yra pripratę su kofeinu.
Kodėl būtent graikiniai riešutai taip sudomino mokslininkus
Graikiniai riešutai nėra atsitiktinis pasirinkimas. Jie išsiskiria tuo, kad juose yra alfa-linoleno rūgšties, kuri yra augalinė omega-3 forma, taip pat polifenolių, baltymų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Tyrimo autoriai ir universiteto pranešimas aiškina, kad toks derinys gali būti susijęs su stabilesniu energijos tiekimu, palankesniu gliukozės atsaku ir procesais, svarbiais smegenų veiklai.
Kitaip tariant, čia kalbama ne apie vieną stebuklingą medžiagą, o apie visą maistinių komponentų rinkinį. Būtent dėl to sauja graikinių riešutų pusryčiuose gali veikti ne kaip trumpas sukrėtimas organizmui, o kaip lėtesnė, bet tolygesnė pagalba smegenims, ypač kai laukia daug dėmesio ir susikaupimo reikalaujantis rytas.
Ar tai reiškia, kad kava ryte jau nebereikalinga
Ne. Šis tyrimas tikrai neparodė, kad kava yra bloga ar kad ją reikia pamiršti. Kava ir graikiniai riešutai veikia labai skirtingai. Kofeinas dažniausiai suteikia greitesnį budrumo ir žvalumo efektą, o graikiniai riešutai, remiantis šiuo tyrimu, labiau siejami su pažintinių funkcijų palaikymu per kelias valandas po pusryčių. Tai ne tas pats dalykas.
Todėl antraštė „ne kava“ yra labiau kabliukas nei tiesioginis mokslinis verdiktas. Tiksliau būtų sakyti taip: jeigu norisi ne vien greitai prasibusti, bet ir padėti smegenims išlaikyti tempą vėliau, pusryčiai su graikiniais riešutais gali būti naudingesni, nei daugelis mano. O kava šioje istorijoje veikiau turi kitą vaidmenį — ji pažadina, bet nebūtinai pakeičia maisto naudą. Ši skirtis ir yra įdomiausia.
Ką verta prisiminti prieš puolant valgyti riešutus saujomis
Nors rezultatai skamba daug žadančiai, pats tyrimas buvo gana nedidelis ir apėmė tik jaunus, sveikus suaugusiuosius. Tai reiškia, kad iš jo dar negalima daryti pernelyg plačių išvadų apie visus žmones, ypač vyresnio amžiaus asmenis ar tuos, kurie turi sveikatos sutrikimų. Be to, tyrime buvo kalbama apie konkrečią porciją — 50 gramų graikinių riešutų, o tai nėra keli simboliniai branduoliai prie kavos.
Vis dėlto pagrindinė žinia išlieka gana aiški ir labai žemiška: jeigu ryte norisi ne tik greito pabudimo, bet ir geresnio protinio tempo per visą pirmą dienos pusę, verta atkreipti dėmesį į tai, ką dedate į pusryčių dubenį. Kartais smegenims daugiau naudos duoda ne dar vienas puodelis kavos, o paprastas maisto produktas, kurį daugelis iki šiol vertino tik kaip užkandį.
