Krevetes su kiautu pirkti dažnai pigiau, o skonis neretai būna geresnis, tačiau daug kas jų vengia dėl lupimo. Iš tiesų ilgai krapštytis nereikia: profesionalai naudoja paprastą suėmimo ir pasukimo metodą. Krevetę reikia laikyti už galvos ir uodegos, švelniai pasukti priešingomis kryptimis – kiautas atsiskiria beveik iš karto, o mėsa lieka vientisa.
Kodėl krevečių nereikia lupti po vieną segmentą
Dažna klaida – bandyti krevetę lupti taip, lyg tai būtų labai trapus lukštas, kurį reikia nuimti po gabalėlį. Taip procesas užtrunka, pirštai pavargsta, o mėsa kartais susiplėšo.
Krevetės kiautas sudarytas iš segmentų, kurie po virimo tampa lankstesni. Jei krevetė tinkamai suimama ir pasukama, šie segmentai atsiskiria daug greičiau nei krapštant nagais. Būtent dėl to virėjai ir žvejai dažnai naudoja ne „gliaudymo“, o sukimo logiką.
Šis būdas geriausiai tinka virtoms krevetėms. Termiškai apdorotas kiautas lengviau atsiskiria, o pati krevetė išlaiko formą. Su žaliomis krevetėmis metodas taip pat gali veikti, bet jos trapesnės, slidžios ir reikalauja daugiau atsargumo.
Svarbiausia – ne jėga, o judesio kryptis. Jei trauksite tiesiai, mėsa gali plyšti. Jei švelniai pasuksite, kiautas pats „atsirakins“.
Kaip nulupti krevetę per kelias sekundes
Paimkite virtą krevetę į abi rankas. Vienos rankos pirštais laikykite ją prie galvos dalies, kitos – už uodegos. Suimkite tvirtai, bet nespauskite taip, kad suspaustumėte mėsą.
Tada švelniai pasukite galvą ir uodegą priešingomis kryptimis. Judesys turi būti trumpas, lyg bandytumėte atsukti mažą dangtelį. Kiautas paprastai atsiskiria labai greitai.
Jei krevetė su galva, pirmiausia galima atskirti galvą, o tada tuo pačiu sukimo principu nuimti likusį kiautą. Jei krevetė jau be galvos, laikykite ją už storesnio galo ir uodegos.
Nulupus kiautą, patikrinkite nugarinę dalį. Jei matote tamsią liniją, tai žarnelė. Ją galima pašalinti peilio galiuku arba pirštais, lengvai perbraukiant per nugarėlę. Kartais ji išsiima kartu su kiautu, bet ne visada.
Jei norite gražaus patiekimo, uodegėlę galima palikti. Tai patogu užkandžiams, krevetėms tešloje ar keptoms krevetėms, kurias valgote rankomis. Salotoms, makaronams ar rizotui geriau nuimti visą kiautą.
Ką daryti, jei kiautas nelenda lengvai
Jei kiautas limpa, dažniausiai yra viena iš trijų priežasčių. Krevetės pervirtos, buvo užšaldytos ir atšildytos netinkamai arba tiesiog per mažos ir gležnos.
Tokiu atveju neskubėkite plėšti. Geriau pradėkite nuo kojelių pusės: nykščiu švelniai atkelkite kiautą per pilvo dalį, tada pasukite ir nuimkite likusią dalį. Uodegą atskirkite paskutinę.
Labai mažoms krevetėms kartais greičiau tinka tradicinis metodas: nuimti galvą, perbraukti per kojeles ir kiautą nustumti nuo mėsos. Sukimo triukas efektyviausias vidutinėms ir didesnėms krevetėms.
Jei dirbate su dideliu kiekiu, pasiruoškite du dubenis: vieną nuluptoms krevetėms, kitą kiautams. Taip nereikės nuolat valyti stalo, o procesas vyks daug greičiau.
Kodėl verta pirkti krevetes su kiautu
Nuluptos krevetės patogios, bet krevetės su kiautu turi kelis privalumus. Jos dažnai būna sultingesnės, nes kiautas saugo mėsą nuo išsausėjimo. Be to, kiautai turi daug skonio – iš jų galima virti sultinį sriuboms, padažams, risotui ar makaronams su jūros gėrybėmis.
Jei perkate virtas krevetes su kiautu, lupimas pagal šį metodą neužtruks ilgai. O jei ruošiate patiekalą, kuriame svarbus skonis, kiautas gali būti ne trūkumas, o privalumas.
Kiautus galima trumpai pakepinti su trupučiu aliejaus, česnako, svogūno ar saliero, užpilti vandeniu ir pavirti 15–20 minučių. Gautas sultinys puikiai tinka padažui ar sriubai. Tai vienas iš tų virtuvės triukų, kai „atliekos“ tampa skonio pagrindu.
Svarbiausia – nepervirti
Net tobulai nuluptos krevetės nebus skanios, jei jos pervirtos. Krevetės kepa ir verda labai greitai. Kai mėsa tampa rausva, nepermatoma ir susisuka į lengvą C formą, dažniausiai jos jau paruoštos. Jei krevetė susiriečia į labai kietą O formą, ji dažnai jau perkepta.
Per ilgai virtos krevetės tampa guminės, o kiautas gali sunkiau atsiskirti. Todėl jei verdate pačiai, geriau jas išimti anksčiau, o ne laikyti puode „dėl visa ko“.
Greito krevečių lupimo paslaptis paprasta: laikyti už galvos ir uodegos, pasukti priešingomis kryptimis, o ne plėšti kiautą nagais. Po kelių bandymų judesys tampa automatinis, ir kilogramas krevečių nebeatrodo kaip darbas visam vakarui.
