Kai lauke griaudėja, dauguma žmonių instinktyviai uždaro langus ir lieka namuose. Atrodo, kad už sienų jau esame saugūs. Tačiau perkūnijos metu pavojus gali ateiti ne tik pro atvirą lauką ar medį kieme. Žaibo iškrova gali keliauti pastato laidais, vamzdžiais ir vandeniu, todėl dušas, vonia ar net indų plovimas tuo metu nėra gera mintis.
„Juk aš namuose, kas gali nutikti?“
Rasa niekada rimtai negalvojo apie perkūniją. Vaikystėje močiutė visada liepdavo išjungti televizorių, nelįsti prie lango ir neplauti indų, kai griaudi. Tada tai skambėjo kaip senų žmonių baimės, panašiai kaip „nesėdėk ant šalto akmens“ ar „neik į lauką šlapiais plaukais“.
Tą vakarą buvo tvanku. Dangus už lango patamsėjo per kelias minutes, kieme pakilo vėjas, o pirmas griaustinis sudrebino stiklą. Rasa jau buvo pasiruošusi lįsti į dušą po ilgos dienos. Rankoje laikė rankšluostį, vanduo jau buvo atsuktas.
Tada telefone pamatė žinutę iš mamos:
„Tik neik į dušą, kol griaudi.“
Ji nusijuokė, bet vandens srovę vis tiek užsuko. Ne iš baimės, o iš smalsumo. Atsisėdo virtuvėje ir pradėjo ieškoti, ar tame mamos perspėjime yra tiesos.
Paaiškėjo, kad yra.
Kodėl vanduo per perkūniją tampa rizika
Žaibas yra milžiniška elektros iškrova. Jei jis pataiko į pastatą ar netoliese esančią infrastruktūrą, elektros srovė gali keliauti įvairiais keliais: elektros instaliacija, metalinėmis konstrukcijomis, vamzdžiais ir vandeniu.
Būtent todėl per perkūniją nerekomenduojama praustis duše, maudytis vonioje, plauti rankų, indų ar skalbti. Vanduo ir ypač metaliniai vamzdžiai gali laiduoti elektrą. Net jei namuose dalis vamzdžių plastikiniai, tai ne visada reiškia visišką saugumą, nes sistemoje gali būti metalinių jungčių, vandens šildytuvų ar kitų laidžių dalių.
Pavojus nėra kasdienis ir tikimybė nėra didelė, bet pasekmės gali būti labai rimtos. Dėl to specialistai pataria nerizikuoti. Dušas gali palaukti. Indai taip pat.
Jei girdite griaustinį, vadinasi, perkūnija yra pakankamai arti, kad reikėtų elgtis atsargiai.
Ką namuose geriau atidėti
Per perkūniją reikėtų vengti visko, kas susiję su tekančiu vandeniu. Tai reiškia: nesiprausti duše, nesimaudyti vonioje, neplauti indų, neplauti rankų be būtino reikalo ir nejungti skalbimo mašinos ar indaplovės.
Taip pat verta atsargiau elgtis su laidiniais elektros prietaisais. Jei įmanoma, geriau nenaudoti kompiuterio, televizoriaus ar buitinės technikos, kuri prijungta prie elektros lizdo. Žaibas gali sukelti elektros šuolius, kurie gadina įrangą ir kelia pavojų žmogui.
Mobilųjį telefoną naudoti galima, jei jis nėra prijungtas prie įkroviklio. Belaidžiai įrenginiai apskritai saugesni nei tie, kurie tiesiogiai sujungti su elektros tinklu.
Rasai labiausiai įstrigo paprasta mintis: per perkūniją namai saugo, bet tik tada, jei pats nesiliečiate prie kelių, kuriais gali keliauti elektra.
Kodėl reikia laukti 30 minučių
Viena dažna klaida – manyti, kad pavojus baigėsi iškart po paskutinio stipraus griaustinio. Iš tikrųjų perkūnija gali būti apgaulinga. Žaibas gali trenkti ir tada, kai atrodo, kad audra jau tolsta.
Dėl to rekomenduojama laikytis 30 minučių taisyklės: po paskutinio išgirsto griaustinio palaukite bent pusvalandį ir tik tada grįžkite prie dušo, indų plovimo ar kitų veiksmų su vandeniu.
Tai ypač svarbu vasarą, kai audros gali slinkti bangomis. Atrodo, kad viena jau praėjo, bet netrukus ateina kita. Geriau palaukti ilgiau, nei skubėti keliomis minutėmis per anksti.
Tie 30 minučių gali atrodyti kaip smulkmena, bet saugume smulkmenos dažnai ir yra svarbiausios.
Ko dar vengti per perkūniją
Be vandens, verta vengti stovėti prie langų, balkonų durų ar metalinių konstrukcijų. Jei esate namuose, geriau likti viduje, bet ne prie atvirų langų.
Nereikėtų liestis prie radiatorių, metalinių vamzdžių, laidinių telefonų ar kitų laidžių sistemų, jei tokios yra. Taip pat geriau neatlikti remonto darbų, nenaudoti elektrinių įrankių, nejunginėti daug buitinės technikos.
Jei perkūnija užklupo lauke, saugiausia kuo greičiau eiti į tvirtą pastatą arba automobilį su kietu stogu. Po medžiu slėptis pavojinga. Atvirame lauke, prie vandens telkinio, ant kalvos ar šalia metalinių tvorų rizika didesnė.
Tačiau ši istorija yra būtent apie namus, nes daug kas juose pernelyg atsipalaiduoja.
Atrodo: durys uždarytos, stogas virš galvos, vadinasi, viskas gerai. Bet per perkūniją saugumas priklauso ne tik nuo to, kur esate, bet ir nuo to, ką tuo metu darote.
Kodėl senų žmonių patarimai kartais būna labai protingi
Rasa tą vakarą į dušą nuėjo tik po valandos. Audra jau buvo nutolusi, griaustinio nebesigirdėjo, o virtuvėje spėjo atvėsti arbata. Ji parašė mamai:
„Gerai, šį kartą tu buvai teisi.“
Mama atsiuntė tik šypsenėlę.
Kartais mes greitai nurašome senus patarimus kaip prietarus. Bet kai kurie jų atsirado ne iš baimės, o iš stebėjimo. Žmonės matė, kad perkūnija yra pavojinga. Gal ne visada suprato fiziką, bet suprato pasekmes.
Šiandien turime daugiau paaiškinimų, bet taisyklė išlieka ta pati: kai griaudi, nereikia tikrinti, ar jums pasiseks.
Dušas palauks, gyvybė – ne
Perkūnija dažnai atrodo gražiai, ypač kai į ją žiūrime pro langą. Žaibo blyksniai, stiprus lietus, ore pakibęs vasaros kvapas. Bet už to grožio slypi jėga, kurios žmogus negali kontroliuoti.
Todėl geriausias sprendimas labai paprastas: jei lauke griaudėja, atidėkite dušą, vonią, indų plovimą ir skalbimą. Nesinaudokite laidiniais elektros prietaisais, stovėkite toliau nuo langų ir palaukite bent 30 minučių po paskutinio griaustinio.
Tai nėra panika. Tai sveikas atsargumas.
Kartais saugumas namuose reiškia ne didelius pasiruošimus, o mažą sprendimą: užsukti vandenį, padėti rankšluostį į šalį ir palaukti.
Dušas niekur nedings.
O per perkūniją būtent tokios kelios minutės gali būti svarbesnės, nei atrodo.
