Prekybos centrai žino, kur pastatyti brangiausius produktus – dauguma ten ir paima

Į parduotuvę dažnas ateina su aiškiu planu: pienas, duona, kiaušiniai, makaronai, gal dar kažkas vakarienei. Atrodo, nieko sudėtingo. Tačiau po dvidešimties minučių prie kasos krepšelyje jau guli ne tik tai, ko reikėjo, bet ir brangesnis sūris, gražiai supakuota kava, akcijinis padažas, saldumynai vaikams, naujas jogurtas ir dar viena prekė, kuri „kažkaip pati įkrito“.

Tai nėra atsitiktinumas. Prekybos centrai labai gerai žino, kur žmogus žiūri pirmiausia, kaip juda tarp lentynų ir kada priima sprendimą ne galva, o akimis. Brangiausi ar labiausiai parduotuvei naudingi produktai dažnai atsiduria ne bet kur, o ten, kur pirkėjas juos paima beveik automatiškai.

Akių lygyje dažnai laukia ne pigiausias pasirinkimas

Viena seniausių parduotuvių gudrybių – prekių išdėstymas akių lygyje. Žmogus eina pro lentyną, sustoja kelioms sekundėms ir pirmiausia pamato tai, kas padėta tiesiai prieš akis. Būtent ten dažnai atsiduria žinomi prekių ženklai, brangesni produktai arba tie, kuriuos parduotuvė nori labiau išstumti.

Pigiausios prekės labai dažnai būna žemiau arba aukščiau. Ne visada, bet pakankamai dažnai, kad verta susiformuoti įprotį: prieš dedant produktą į krepšelį, pažiūrėti ne tik į lentynos vidurį, bet ir į apačią.

Pavyzdžiui, renkatės makaronus. Akių lygyje – graži pakuotė, pažįstamas pavadinimas, kaina lyg ir normali. Bet lentynos apačioje gali gulėti beveik toks pats produktas už gerokai mažesnę kainą. Skirtumas vienoje prekėje atrodo nedidelis. Tačiau jei taip nutinka su makaronais, kruopomis, padažais, kava, sūriu ir skalbikliu, čekis greitai pastorėja.

Lentynų galai vilioja labiau nei tikros akcijos

Dar viena vieta, kur žmonės labai dažnai praranda budrumą, yra lentynų galai. Tie dideli išstatymai prie praėjimų atrodo kaip geras pasiūlymas. Didelė krūva prekių, ryški kaina, užrašas, spalvotas fonas – pirkėjas iškart pagalvoja, kad čia akcija.

Bet lentynos gale esanti prekė nebūtinai yra pigiausia. Kartais ji tiesiog gerai matoma. O gerai matoma prekė parduodama geriau, net jei kitoje lentynoje yra pigesnė alternatyva.

Todėl verta sau užduoti labai paprastą klausimą: ar aš šitą prekę būčiau pirkęs, jei ji nebūtų taip gražiai pastatyta vidury praėjimo? Jeigu atsakymas „ne“, vadinasi, greičiausiai perka ne poreikis, o parduotuvės išdėstymas.

Ypač pavojingi yra saldumynai, kava, padažai, traškučiai, gėrimai ir sezoninės smulkmenos. Jos dažnai atrodo kaip „mažas pirkinys“, bet tokie maži pirkiniai ir padaro sąskaitą nemalonią.

Prie kasos žmogus tampa silpniausias

Kasos zona yra viena gudriausių parduotuvės vietų. Žmogus jau pavargęs nuo pasirinkimų, eilėje nuobodžiauja, vaikai tampo už rankovės, o prieš akis – šokoladukai, kramtomoji guma, baterijos, maži žaislai, gėrimai, užkandžiai.

Tai vieta, kur pirkimas dažnai būna visiškai impulsyvus. Niekas neina į parduotuvę specialiai pirkti mažo šokoladuko prie kasos. Bet labai daug kas jį paima, nes jis tiesiog ten yra.

Vaikams ši zona dar pavojingesnė. Prekės padėtos taip, kad jas būtų lengva pamatyti ir pasiekti. Tėvai jau nori kuo greičiau išeiti, todėl dažnai nusileidžia: „Gerai, imk.“ Parduotuvė tai žino.

Jeigu norite sutaupyti, prie kasos verta turėti taisyklę: nieko neimti iš paskutinės minutės zonos. Jei prekės nebuvo sąraše, ji lieka lentynoje.

Brangūs produktai dažnai stovi ten, kur patogu paimti

Parduotuvėse daug kas sukurta taip, kad žmogui nereikėtų galvoti. Patogiausioje vietoje dažnai padėtas ne pigiausias, o parduotuvei naudingiausias variantas. Ten, kur ranka natūraliai siekia prekės, kur nereikia lenktis, kur pakuotė ryškiausia, kur kaina atrodo „normali“.

Pirkėjas skuba. Jis nenori penkias minutes lyginti jogurtų, pieno ar skalbimo miltelių. Todėl ima tai, kas greičiausiai krenta į akis. O jei ant pakuotės dar parašyta „šeimos pasirinkimas“, „nauja“, „pagerinta sudėtis“ ar „didelė pakuotė“, žmogui atrodo, kad sprendimas jau beveik priimtas už jį.

Tačiau didelė pakuotė ne visada pigesnė. Ryški etiketė ne visada reiškia gerą kainą. O žinomas ženklas ne visada reiškia geresnę kokybę.

Kaip nepakliūti į šitą žaidimą

Pirmas būdas labai paprastas – neiti į parduotuvę alkanam. Alkanas žmogus perka greičiau, daugiau ir emocingiau. Tada į krepšelį keliauja ne tik vakarienė, bet ir užkandžiai, saldumynai, kepiniai, gėrimai.

Antras būdas – turėti sąrašą. Ne miglotą mintyse, o konkretų. Jei reikia pieno, duonos, daržovių ir vištienos, tai ir perkate. Viskas, kas atsiranda pakeliui, turi praeiti mažą patikrinimą: ar man to tikrai reikia, ar tiesiog gerai padėta?

Trečias būdas – žiūrėti į kilogramo ar litro kainą. Tai ypač svarbu perkant kavą, sūrį, mėsą, kruopas, skalbiklius, aliejų, padažus. Vienos pakuotės kaina gali atrodyti patraukliai, bet palyginus vieneto kainą paaiškėja, kad pigiau buvo visai kitas variantas.

Ketvirtas būdas – apžiūrėti lentyną nuo viršaus iki apačios. Neimti pirmos prekės, kuri stovi akių lygyje. Dažnai pigesnis pasirinkimas yra žemiau, tik reikia nepatingėti pasilenkti.

Parduotuvė nėra jūsų biudžeto draugė

Prekybos centras nėra blogis. Jis tiesiog daro tai, ką turi daryti – parduoda. Jo tikslas nėra padėti jums išleisti mažiau. Jo tikslas yra padaryti taip, kad išeitumėte su pilnesniu krepšeliu.

Todėl nereikia pykti ant parduotuvės. Reikia tik suprasti žaidimo taisykles.

Brangiausi produktai dažnai atsiduria ten, kur juos patogiausia paimti. Impulsyvūs pirkiniai laukia ten, kur žmogus pavargęs. Akcijos atrodo didelės net tada, kai nauda maža. O graži pakuotė kartais padaro daugiau nei pati prekė.

Jeigu prie kasos vis dažniau nustembate dėl sumos, verta ne tik kaltinti kainas. Reikia pažiūrėti ir į tai, kaip perkate.

Nes parduotuvė labai gerai žino, kur padėti prekę.

Klausimas tik vienas: ar jūs žinote, kodėl ją paėmėte?