Vakare puodelis šiltos arbatos daugeliui atrodo kaip nekaltas ritualas: nuramina, sušildo, padeda atsitraukti nuo dienos rūpesčių. Ypač jei tai ne juoda ar žalia arbata, o ramunėlių, melisos, hibiskų ar kitų žolelių užpilas. Tačiau žmonėms, kurie stebi cukraus kiekį kraujyje arba gyvena su 2 tipo diabetu, net toks paprastas įprotis kelia klausimą: ar žolelių arbata prieš miegą gali paveikti gliukozės kiekį?
Atsakymas trumpas, bet su svarbiomis išlygomis: pati nesaldinta žolelių arbata dažniausiai cukraus kiekio kraujyje nepadidina, nes joje beveik nėra angliavandenių. Tačiau poveikis priklauso nuo konkrečių žolelių, kiekio ir, svarbiausia, nuo to, ką į tą arbatą įdedate.
Kartais cukraus kiekį pakelia ne arbata, o šaukštelis medaus, sirupas ar cukrus, kurie atrodo kaip „maža smulkmena“.
Pati arbata dažniausiai nėra problema
Dauguma žolelių arbatų ruošiamos iš augalų žiedų, lapų, šaknų ar vaisių dalių. Jei jos geriamos be cukraus, medaus, agavų sirupo ar saldintų priedų, tokio gėrimo angliavandenių kiekis paprastai būna labai mažas.
Todėl puodelis ramunėlių ar melisos arbatos prieš miegą daugeliui žmonių neturėtų sukelti staigaus gliukozės šuolio. Priešingai – kai kurios žolelės moksliniuose tyrimuose siejamos su galimu teigiamu poveikiu cukraus apykaitai. Vis dėlto svarbu suprasti: tai nereiškia, kad arbata gali pakeisti gydymą ar vaistus.
Žolelių arbata gali būti naudingas vakaro ritualas, bet ne diabeto gydymo priemonė.
Ramunėlių arbata: ne tik miegui
Ramunėlių arbata dažnai geriama vakare, nes ji siejama su atsipalaidavimu, lengvesniu užmigimu ir ramesniu virškinimu. Žmonės ją renkasi, kai jaučia įtampą, nerimą, skrandžio diskomfortą arba tiesiog nori šilto gėrimo prieš miegą.
Kai kurie tyrimai rodo, kad ramunėlės gali turėti teigiamą poveikį gliukozės kiekiui kraujyje ir hemoglobino A1C rodikliui, kuris atspindi cukraus kiekio kraujyje kontrolę per ilgesnį laikotarpį. Taip pat minimas galimas ramunėlių poveikis atsparumui insulinui žmonėms, sergantiems 2 tipo diabetu.
Tačiau čia svarbu neprarasti saiko. Vienas puodelis ramunėlių arbatos nėra stebuklingas būdas sumažinti cukrų. Jei žmogus turi diabetą, svarbiausia išlieka mityba, judėjimas, vaistai, gydytojo rekomendacijos ir reguliarus gliukozės stebėjimas.
Ramunėlių arbata gali būti malonus papildymas, bet ne pagrindinis sprendimas.
Melisa, hibiskas, cinamonas, imbieras: ką verta žinoti?
Melisa dažnai vartojama kaip raminanti žolė. Ji gali padėti atsipalaiduoti, sumažinti įtampą, pagerinti vakaro savijautą. Kai kuriuose nedideliuose tyrimuose melisa siejama su geresniais cukraus kiekio kraujyje, cholesterolio ir uždegimo rodikliais, tačiau įrodymų dar nėra tiek daug, kad būtų galima daryti labai tvirtas išvadas.
Hibiskų arbata dažniau minima kalbant apie kraujospūdį ir cholesterolį. Jos poveikis cukraus kiekiui kraujyje dar nėra pakankamai aiškus. Ji gali būti malonus rūgštokas gėrimas, bet žmonėms, vartojantiems vaistus, ypač kraujospūdžiui ar diabetui, reikėtų būti atsargiems ir pasitarti su specialistu.
Cinamonas, imbieras ir ciberžolė taip pat dažnai dedami į vakaro arbatas. Kai kurie tyrimai rodo, kad šie ingredientai gali turėti ryšį su geresne gliukozės kontrole, tačiau poveikis priklauso nuo dozės, vartojimo trukmės ir žmogaus sveikatos būklės.
Paprastai tariant, arbata su cinamonu nėra tas pats, kas gydomasis papildas. Nedidelis kiekis prieskonių arbatoje gali būti malonus ir naudingas kaip mitybos dalis, bet nereikėtų tikėtis, kad jis kompensuos netinkamą vakarienę ar praleistus vaistus.
Didžiausias kaltininkas dažnai yra ne žolelės, o saldikliai
Čia slypi svarbiausia dalis. Nesaldinta žolelių arbata paprastai neturi daug angliavandenių. Bet vos įdedame cukraus, medaus, agavų sirupo ar saldinto pieno, situacija pasikeičia.
Daugelis žmonių medų laiko sveikesniu pasirinkimu. Jis natūralus, malonaus skonio, siejamas su peršalimu ir jaukumu. Tačiau gliukozės kiekiui kraujyje medus vis tiek yra cukraus šaltinis. Tas pats galioja agavų sirupui, klevų sirupui ar kitiems „natūraliems“ saldikliams.
Jei žmogus stebi cukraus kiekį, vakarinė arbata su keliais šaukšteliais medaus gali tapti nebe raminančiu gėrimu, o papildomu angliavandenių šaltiniu prieš miegą.
Todėl geriausia rinktis nesaldintą arbatą. Jei norisi skonio, galima įdėti citrinos griežinėlį, cinamono lazdelę, šviežios mėtos, imbiero ar kelis lašus vanilės ekstrakto be cukraus.
Ar žolelių arbatos gali sąveikauti su vaistais?
Taip, kai kuriais atvejais gali. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie vartoja insuliną, sulfonilkarbamido darinius ar kitus cukraus kiekį kraujyje mažinančius vaistus.
Jeigu tam tikra žolelė pati turi lengvą gliukozę mažinantį poveikį, kartu su vaistais ji teoriškai gali padidinti per mažo cukraus kiekio kraujyje riziką. Praktikoje tai priklauso nuo konkrečios žolelės, arbatos stiprumo, kiekio, žmogaus mitybos, vaistų ir bendros sveikatos būklės.
Todėl jei sergate diabetu ir norite kas vakarą gerti tam tikrą žolelių arbatą, ypač stipresnius mišinius ar papildus, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Taip pat pradėjus naują arbatą galima kelias dienas atidžiau stebėti gliukozės rodiklius, kad matytumėte, kaip reaguoja jūsų organizmas.
Ką gerti prieš miegą, kad cukrus nešokinėtų?
Jei norite šilto gėrimo prieš miegą, saugiausi variantai dažniausiai yra nesaldintos žolelių arbatos. Ramunėlių, melisos, mėtų, rooibos ar kitos becukrės arbatos gali būti geras pasirinkimas.
Taip pat galima gerti šiltą vandenį su citrina, jei jis nedirgina skrandžio. Kai kuriems tinka šiltas nesaldintas migdolų pienas su cinamonu ar vanilės nata. Jei renkatės kavą, vakare geriau rinktis be kofeino ir be cukraus ar sirupų.
Svarbiausia vengti saldintų gėrimų prieš miegą: arbatos su daug medaus, saldžios kakavos, saldintų pieno gėrimų, buteliuose parduodamų ledinių arbatų su cukrumi. Tokie gėrimai gali padidinti cukraus kiekį kraujyje ir trukdyti stabiliai nakčiai.
Kada arbata prieš miegą gali būti ypač naudinga?
Kartais vakarinė arbata naudinga ne dėl tiesioginio poveikio cukrui, o dėl to, ką ji pakeičia. Jei žmogus vietoj saldumynų, sausainių ar vėlyvo užkandžio pasirenka nesaldintą ramunėlių ar melisos arbatą, tai jau gali padėti palaikyti stabilesnį cukraus kiekį.
Be to, ramus vakaro ritualas gali mažinti stresą. O stresas taip pat susijęs su gliukozės svyravimais, apetitu ir miego kokybe. Jei puodelis šiltos arbatos padeda nusiraminti ir nebeieškoti saldžių užkandžių, tai gali būti labai praktiškas įprotis.
Tik reikia nepamiršti: poveikis atsiranda ne iš vienos žolelės, o iš visos vakaro rutinos.
Ką svarbiausia prisiminti?
Nesaldinta žolelių arbata prieš miegą dažniausiai neturėtų padidinti cukraus kiekio kraujyje, nes joje beveik nėra angliavandenių. Kai kurios žolelės, pavyzdžiui, ramunėlės ar melisa, gali turėti galimą teigiamą poveikį gliukozės kontrolei, bet įrodymų nepakanka, kad jas būtų galima laikyti gydymo priemone.
Didžiausią įtaką cukraus kiekiui dažniausiai daro ne pati arbata, o priedai: cukrus, medus, sirupai ir saldinti pieno pakaitalai. Todėl jei norite stabilaus cukraus, gerkite arbatą be saldiklių arba rinkitės becukrius skonio priedus.
Žmonėms, vartojantiems vaistus nuo diabeto, verta būti atsargesniems su stipriais žolelių mišiniais ir stebėti individualią reakciją. Jei kyla abejonių, geriausia pasitarti su gydytoju.
Puodelis žolelių arbatos vakare gali būti geras įprotis. Ne todėl, kad jis stebuklingai mažina cukrų, o todėl, kad padeda ramiau užbaigti dieną, išvengti saldžių užkandžių ir pasirinkti gėrimą, kuris organizmui neprideda nereikalingo cukraus prieš miegą.
