Mielinė tešla gali būti kaprizinga. Atrodo, viską darote pagal receptą: pienas šiltas, mielės šviežios, tešla pakilo, bandelės gražiai apskrudo. Tačiau kitą dieną jos jau nebe tokios minkštos, o vidus ne toks purus, kaip norėtųsi.
Dažna klaida ta, kad kepėjai visą dėmesį skiria tik tešlai, bet pamiršta vieną paprastą gudrybę prieš pat kepimą. Būtent ji gali nulemti, ar bandelės bus sausos ir tankios, ar minkštos, drėgnos ir primenančios orų debesį.
Šis triukas ypač gerai veikia kepant cinamono bandeles. Prieš dedant jas į orkaitę, į kepimo formą tarp bandelių įpilama šiek tiek pieno arba grietinėlės. Karštyje skystis garuoja, tešla neišsausėja, o bandelių vidus išlieka minkštas ir purus.
Tai nėra sudėtinga technika, tačiau rezultatas gali nustebinti net tuos, kurie mielinę tešlą kepa jau ne pirmus metus.
Kodėl bandelės kartais būna kietos?
Mielinė tešla dažniausiai sukietėja dėl kelių priežasčių. Kartais įberiama per daug miltų, nes tešla atrodo lipni ir kepėjas nori ją „sutvarkyti“. Kartais pienas būna per karštas ir mielės susilpnėja. Kartais tešla per ilgai minkoma arba kepama per sausai.
Tačiau net ir gerai paruošta tešla orkaitėje gali per greitai prarasti drėgmę. Viršus ima kietėti, o vidus nespėja išlikti toks minkštas, kokio tikimės.
Būtent todėl kepėjai naudoja drėgmės triuką. Į formą įpiltas pienas arba grietinėlė sukuria švelnų garų efektą. Bandelės kepa ne visiškai sausoje aplinkoje, todėl jų tekstūra tampa minkštesnė.
Svarbiausia – skysčio pilti ne ant bandelių viršaus, o į tarpus tarp jų.
Ingredientai purioms cinamono bandelėms
Šiam receptui reikės trijų dalių: raugo, pagrindinės tešlos ir įdaro. Glajus nėra būtinas, bet būtent jis suteikia bandelėms tą desertinį, kreminį skonį.
Raugui reikės:
- 300 ml šilto pieno;
- 15 g šviežių mielių arba 7 g sausų mielių;
- 20 g cukraus;
- 150 g kvietinių miltų.
Pagrindinei tešlai reikės:
- viso paruošto raugo;
- 500 g kvietinių miltų;
- 2 kiaušinių;
- 60 g cukraus;
- 100 g kambario temperatūros sviesto;
- 0,5 arbatinio šaukštelio druskos.
Įdarui reikės:
- 100 g minkšto sviesto;
- 150 g cukraus;
- 20 g cinamono.
Glajui reikės:
- 250 g kreminio sūrio;
- 50 g cukraus pudros;
- 50 ml pieno.
Papildomai prieš kepimą reikės apie 50 ml pieno arba riebios grietinėlės. Būtent tai ir yra pagrindinis minkštumo triukas.
Pirmas žingsnis – teisingai paruošti raugą
Į dubenį supilkite šiltą pieną, suberkite cukrų, mieles ir miltus. Viską išmaišykite iki vientisos masės ir palikite šiltoje vietoje maždaug 30–40 minučių.
Raugas turi pastebimai pakilti, suputoti ir pradėti burbuliuoti. Tai ženklas, kad mielės aktyvios ir tešla turės jėgos kilti.
Labai svarbu, kad pienas nebūtų karštas. Jei jis bus per karštas, mielės gali žūti, ir tešla nepakils. Geriausia, kad pienas būtų maloniai šiltas, bet ne deginantis.
Jei abejojate, patikrinkite pirštu: pienas turi būti šiltas kaip vonios vanduo, o ne kaip ką tik užplikyta arbata.
Kaip suminkyti tešlą, kad ji neliktų sunki?
Atskirame dubenyje lengvai išplakite kiaušinius su druska ir cukrumi. Įmaišykite minkštą sviestą ir paruoštą raugą. Tuomet palaipsniui berkite persijotus miltus.
Tešla iš pradžių gali atrodyti lipni. Ir čia daug kas padaro klaidą – ima berti papildomų miltų, kol tešla tampa „patogi“. Tačiau kuo daugiau miltų, tuo tankesnės ir sausesnės bus bandelės.
Geriau rankas patepti trupučiu aliejaus ir tešlą minkyti švelniai. Ji turi būti minkšta, elastinga, šiek tiek lipni, bet ne skysta.
Paruoštą tešlą sudėkite į dubenį, uždenkite rankšluosčiu ir palikite šiltoje vietoje maždaug valandai, kol ji pakils.
Įdaras, kuris neišbėga pjaustant
Kai tešla pakyla, iškočiokite ją į didelį stačiakampį. Paviršių ištepkite minkštu sviestu, tada pabarstykite cukraus ir cinamono mišiniu.
Kad įdaras geriau laikytųsi ir mažiau byrėtų pjaustant, galite jį lengvai prispausti kočėlu. Nereikia stipriai spausti – tik švelniai pervažiuoti per paviršių.
Tuomet tešlą susukite į ritinį. Pjauti galima peiliu, bet dar patogiau naudoti tvirtą siūlą. Siūlas nesuspaudžia tešlos kraštų, todėl bandelės išlaiko gražesnę formą.
Supjaustykite ritinį maždaug 3–4 cm storio gabalėliais ir sudėkite juos į gilesnę kepimo formą. Palikite tarpus, nes bandelės dar kils.
Leiskite joms pastovėti apie 15 minučių.
Pagrindinis triukas: pienas tarp bandelių
Dabar metas gudrybei, dėl kurios bandelės tampa ypač minkštos.
Prieš pat dedant formą į orkaitę, į tarpus tarp bandelių įpilkite apie 50 ml pieno arba riebios grietinėlės. Nepilkite tiesiai ant viršaus, kad nenuplautumėte cinamono įdaro. Skystis turi patekti į formos dugną ir tarpus.
Kepant skystis pradės garuoti. Dėl to bandelės keps drėgnesnėje aplinkoje, jų viršus per greitai nesukietės, o vidus liks minkštas.
Tai ypač naudinga, jei kepate didesnėje formoje, kur bandelės glaudžiasi viena prie kitos. Tada jos tarsi kepa savo pačių garų ir pieno drėgmės apsuptyje.
Kiek kepti?
Bandelės kepamos iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 25–30 minučių. Tikslus laikas priklauso nuo orkaitės, formos dydžio ir bandelių storio.
Jos turi gražiai apskrusti, bet nereikėtų jų perkepti. Per ilgas kepimas yra dar viena priežastis, kodėl mieliniai kepiniai tampa sausi.
Jei viršus ruduoja per greitai, o vidus dar atrodo neiškepęs, galima trumpam pridengti formą kepimo popieriumi arba folija.
Glajus, kuris susigeria į karštas bandeles
Kol bandelės kepa, pasiruoškite glajų. Kreminį sūrį išplakite su cukraus pudra ir pienu iki vientisos, tepamos konsistencijos.
Vos ištraukę bandeles iš orkaitės, dar karštas aptepkite glajumi. Dalis jo ištirps ir susigers į bandeles, todėl jos taps dar minkštesnės ir sultingesnės.
Jei norite tirštesnio sluoksnio, galite pusę glajaus užtepti iškart, o likusią dalį – bandelėms šiek tiek pravėsus.
Dažniausios klaidos, kurios sugadina tešlą
Pirmoji klaida – per karštas pienas. Mielės mėgsta šilumą, bet nemėgsta karščio. Jei skystis per karštas, tešla gali visai nepakilti arba kilti silpnai.
Antroji klaida – per daug miltų. Lipni tešla nebūtinai reiškia, kad ji bloga. Mielinėms bandelėms geriau minkštesnė tešla nei kieta ir sausa.
Trečioji klaida – ištirpintas karštas sviestas. Į tešlą geriau dėti minkštą kambario temperatūros sviestą. Per karštas ar visiškai skystas sviestas gali pakeisti tešlos struktūrą.
Ketvirtoji klaida – per ilgas kepimas. Net gera tešla taps sausa, jei ją laikysite orkaitėje per ilgai.
Penktoji klaida – bandymas viską ištaisyti valandą prieš kepimą. Mielinė tešla mėgsta laiką, šilumą ir ramybę. Jei skubėsite, rezultatas bus prastesnis.
Kaip pakeisti skonį?
Klasikinis cinamonas visada veikia, bet receptą galima lengvai pritaikyti. Į cinamono ir cukraus mišinį galima įberti šiek tiek malto kardamono. Jis suteiks šiltesnį, prabangesnį aromatą.
Taip pat tinka tarkuota apelsino žievelė. Ji ypač gerai dera su cinamonu ir kreminiu glajumi.
Į glajų galima įlašinti vanilės ekstrakto arba įtarkuoti truputį citrinos žievelės, jei norite gaivesnio skonio.
Svarbiausia nepersistengti su priedais, kad jie neužgožtų pagrindinio cinamono bandelių aromato.
Ar šis triukas tinka tik cinamono bandelėms?
Ne. Pieno arba grietinėlės įpylimo į kepimo formą triukas gali tikti ir kitoms mielinėms bandelėms: su aguonomis, varške, uogiene ar saldžiu sviestiniu įdaru.
Jis ypač gerai veikia tada, kai bandelės kepamos viena šalia kitos gilesnėje formoje. Jei kepate atskiras bandeles ant skardos, efektas bus silpnesnis, nes skystis neturės kur susilaikyti.
Tokiu atveju geriau rinktis gilesnę formą arba bandeles sudėti arčiau viena kitos.
Kodėl verta išbandyti?
Šis triukas nereikalauja nei brangių produktų, nei specialios įrangos. Reikia tik kelių šaukštų pieno arba grietinėlės ir šiek tiek atsargumo pilant skystį į formą.
Rezultatas – minkštesnės, drėgnesnės, ilgiau šviežios išliekančios bandelės. Jos ne tik skaniau valgomos tą pačią dieną, bet ir kitą rytą nepraranda viso purumo.
Tai paprastas pavyzdys, kaip mažas veiksmas virtuvėje gali pakeisti visą kepinio tekstūrą.
Todėl kitą kartą kepdami mielines bandeles neskubėkite dėti formos į orkaitę. Pirmiausia įpilkite šiek tiek pieno tarp bandelių.
Kartais orinis rezultatas prasideda nuo labai mažo triuko.
