Prancūzija šiuo metu išgyvena karščio bangą, kuri kelia rimtą nerimą ne tik vietos gyventojams, bet ir visai Europai. Meteorologai perspėja, kad alinančios temperatūros laikysis bent iki penktadienio, o kai kuriose šalies vietose oras gali įkaisti net iki 43 laipsnių.
Tai jau ne paprastas vasaros karštis. Tai sąlygos, kurios gali tapti pavojingos sveikatai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis.
Dar labiau neramina tai, kad karštis nesitraukia net naktimis. Pirmadienio naktį keliuose vakarų ir centrinės Prancūzijos miestuose užfiksuotos karščiausios naktys per visą stebėjimų istoriją – temperatūra nenukrito žemiau 23,2 laipsnio.
Paryžiuje taip pat pasiektas pavojingas rekordas. Ten užfiksuota karščiausia birželio naktis, kai temperatūra siekė 24,2 laipsnio. Tai puse laipsnio daugiau nei ankstesnis birželio nakties rekordas, fiksuotas 2017 metais.
Meteorologai įspėja, kad ateinančios naktys gali būti dar karštesnės.
Karštis gali apimti didžiąją šalies dalį
Prancūzijos nacionalinė meteorologijos tarnyba perspėja, kad karščio banga neslūgs greitai. Priešingai, trečiadienį ir ketvirtadienį daugiau nei trijuose ketvirtadaliuose šalies gali būti fiksuojamas iki šiol neregėtas karštis.
Tai reiškia, kad milijonai žmonių turės gyventi sąlygomis, kai dieną oras tampa sunkiai pakeliamas, o naktį kūnas negauna galimybės normaliai atvėsti.
Šalyje, kur oro kondicionieriai nėra tokie įprasti kaip pietų Europoje ar JAV, žmonės, įmonės ir viešosios tarnybos skubiai bando prisitaikyti prie ekstremalių sąlygų.
Uždarytos mokyklos, keleiviams dalijami perspėjimai
Karščio poveikis jau matomas kasdienybėje. Prancūzijos švietimo ministerija pranešė, kad pirmadienį buvo uždaryta apie 800 iš 60 000 šalies mokyklų, o dar 1 800 mokyklų atšaukė dalį pamokų.
Viešajame transporte Paryžiuje keleiviai nuolat raginami gerti daugiau skysčių ir saugotis perkaitimo. Medicinos ekspertai perspėja, kad alkoholis tokiomis sąlygomis gali tapti ypač pavojingas, nes dar labiau apsunkina organizmo gebėjimą susitvarkyti su karščiu.
Valdžia kai kur įvedė griežtesnius alkoholio vartojimo viešose vietose ribojimus.
Žmonės ieško išsigelbėjimo vandenyje, bet tai baigiasi tragedijomis
Karščio išvarginti žmonės masiškai ieško vėsos prie vandens telkinių, tačiau tai jau pareikalavo aukų. Savaitgalį Prancūzijoje nuskendo trylika žmonių, nors buvo perspėjama apie stiprias sroves ir kitus pavojus.
Tokios tragedijos parodo, kaip pavojingai gali veikti ekstremalus karštis. Kai kūnas perkaista, žmonės dažnai priima skubotus sprendimus, pervertina savo jėgas arba nepaiso įspėjimų.
Vanduo atrodo kaip greičiausias išsigelbėjimas, bet net ir jis gali tapti mirtinais spąstais.
Europa vis dažniau susiduria su pavojingomis karščio bangomis
Mokslininkai jau kurį laiką perspėja, kad dėl klimato kaitos Europoje karščio bangos tampa dažnesnės, ilgesnės ir intensyvesnės. Prancūzijos meteorologai taip pat sieja šiuos pokyčius su klimato kaita, kuri šalyje pasireiškia vis platesnėmis ir pavojingesnėmis karščio bangomis.
Pasaulio sveikatos organizacijos Europos biuras šį mėnesį pranešė, kad per pastaruosius ketverius metus Europoje nuo su karščiu susijusių priežasčių mirė daugiau nei 200 000 žmonių. Pabrėžiama, kad daugumos šių mirčių buvo galima išvengti.
Tai reiškia, kad karštis nėra tik nemalonus oras ar trumpalaikis diskomfortas. Jis gali sukelti šilumos išsekimą, dehidrataciją, širdies ir kraujagyslių sistemos problemas bei gyvybei pavojingą šilumos smūgį.
Prancūzija jau yra patyrusi mirtiną karščio smūgį
Prancūzijoje karščio bangos kelia ypač stiprius prisiminimus dėl 2003 metų tragedijos. Tais metais šalį užklupusi karščio banga nusinešė beveik 15 000 žmonių gyvybių.
Ši istorija iki šiol laikoma vienu skaudžiausių perspėjimų, kas gali nutikti, kai ekstremalus karštis užsitęsia, o žmonės ir institucijos nespėja tinkamai reaguoti.
Prancūzijos meteorologijos tarnybos duomenimis, nuo 1947 metų šalyje užfiksuota 51 karščio banga. Iš jų net 34 įvyko nuo 2000 metų, o 26 – nuo 2011 metų.
Skaičiai kalba patys už save: pavojingas karštis Europoje tampa ne išimtimi, o vis dažnesne realybe.
Kodėl tai turėtų rūpėti ir Lietuvai?
Nors šiuo metu didžiausias karščio smūgis tenka Prancūzijai, lietuviams ši žinia taip pat turėtų būti svarbi. Karščio bangos Europoje juda plačiais regionais, o vasaros pastaraisiais metais tampa vis sunkiau nuspėjamos.
Lietuvoje taip pat vis dažniau pasitaiko dienų, kai temperatūra šokteli virš 30 laipsnių, o miestai tampa tvankūs, karšti ir sunkiai pakeliami. Ypač pavojingos būna naktys, kai temperatūra nenukrenta pakankamai žemai ir organizmas nebespėja pailsėti.
Prancūzijos situacija yra rimtas perspėjimas, kad ekstremaliam karščiui reikia ruoštis iš anksto, o ne tada, kai termometras jau rodo pavojingus skaičius.
Karštis gali būti tylesnis pavojus nei audra
Audrą, škvalą ar liūtį žmonės dažnai vertina rimtai, nes pavojus matomas iš karto. Tačiau karščio banga gali būti klastingesnė. Iš pradžių ji atrodo kaip tiesiog graži vasaros diena, vėliau – kaip nemaloni kaitra, o galiausiai gali tapti sveikatą ir gyvybę keliančia grėsme.
Todėl ekspertai ragina per karščius gerti daugiau vandens, vengti alkoholio, nesportuoti vidurdienį, saugoti vaikus ir senjorus, nepalikti žmonių ar gyvūnų automobiliuose ir ieškoti vėsesnių vietų.
Prancūzijos pavyzdys rodo, kad ekstremalus karštis gali labai greitai paralyžiuoti kasdienį gyvenimą: uždaromos mokyklos, ribojami renginiai, keičiamas viešųjų paslaugų darbas, o medikai perspėja apie realų pavojų.
Europa kaista, ir tai jau nebe tolima prognozė
Prancūzijoje fiksuojama karščio banga dar kartą primena, kad klimato pokyčiai Europoje nėra abstrakti ateities problema. Jie jau veikia žmonių sveikatą, mokyklas, transportą, darbą ir kasdienį gyvenimą.
Kai temperatūra artėja prie 43 laipsnių, o naktys nebeleidžia kūnui atvėsti, vasara tampa ne poilsio, o išbandymo laiku.
Ir jei tokios bangos Europoje kartosis vis dažniau, pasiruošimas karščiui taps ne pasirinkimu, o būtinybe.
Nes pavojingiausia per karščio bangą yra ne pati saulė.
Pavojingiausia manyti, kad tai tik dar viena karšta vasaros diena.
