Atrodo, visiškai paprasta situacija. Suskamba nepažįstamas numeris, pakeliate ragelį, o kitame laido gale balsas klausia: „Ar girdi mane?“
Daugelis net nesusimąstę atsako: „Taip.“
Ir būtent čia gali prasidėti problema.
Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip įprastas techninis klausimas. Ryšys stringa, žmogus negirdi, gal mikrofonas neveikia – juk visko būna. Tačiau saugumo specialistai vis dažniau perspėja: sukčiai gali naudoti tokius skambučius tam, kad išprovokuotų aiškų jūsų patvirtinimą.
Trumpai tariant, jų tikslas gali būti ne pokalbis. Jų tikslas – jūsų balsas.
Kodėl ši frazė tokia pavojinga?
Schema paprasta, bet gudri. Skambina nepažįstamas numeris, o žmogus kitame gale neprisistato, nepaaiškina, iš kur skambina, bet iškart klausia:
„Ar girdi mane?“
„Ar mane girdite?“
„Sveiki, girdite?“
Kartais ši frazė pakartojama kelis kartus. Taip sukuriamas įspūdis, kad tiesiog blogas ryšys. Natūraliai norisi atsakyti trumpai ir aiškiai: „Taip, girdžiu.“
Po tokio atsakymo skambutis gali nutrūkti. Ir tada liekate sutrikę: kas čia buvo?
Būtent tai ir kelia įtarimų. Jeigu skambinantysis tikrai turėtų reikalą, jis prisistatytų, pasakytų įmonę, instituciją ar bent skambučio priežastį. O kai visas pokalbis baigiasi tik jūsų „taip“, verta suklusti.
Kam sukčiams reikalingas jūsų „taip“?
Pirmiausia toks atsakymas gali patvirtinti, kad numeris aktyvus. Kitaip sakant, skambintojai pamato: šiuo numeriu naudojasi realus žmogus, kuris kelia ragelį ir reaguoja į nepažįstamus skambučius.
Tai reiškia, kad ateityje galite sulaukti dar daugiau įkyrių, reklaminių ar apgaulingų skambučių.
Antra, yra ir rimtesnė rizika. Aiškiai ištartas patvirtinimas gali būti įrašomas. Šiuolaikinės technologijos leidžia apdoroti balso įrašus, o sukčiai gali bandyti juos panaudoti įvairiose schemose, kuriose svarbus žodinis sutikimas ar tapatybės imitavimas.
Ar vienas žodis automatiškai reiškia, kad iš jūsų sąskaitos dings pinigai? Ne. Panikuoti nereikia. Bet tokį skambutį verta vertinti kaip raudoną vėliavą.
Nepažįstamas numeris nėra draugas
Lietuvoje daugelis žmonių vis dar įpratę būti mandagūs telefonu. Pakelia ragelį, atsako, aiškina, klausia, kartais net atsiprašo neaišku už ką.
Sukčiai tuo ir naudojasi.
Jie tikisi, kad žmogus sureaguos automatiškai. Kad nepagalvos. Kad atsakys kaip įprastame pokalbyje. Kad pasakys „taip“, „girdžiu“, „sutinku“, „gerai“.
Todėl pagrindinė taisyklė labai paprasta: jei skambina nepažįstamas numeris ir pokalbis prasideda keistai, neprivalote būti mandagūs iki galo.
Jūsų saugumas svarbiau už nepažįstamo žmogaus patogumą.
Ką sakyti vietoj „taip“?
Jeigu pakėlėte ragelį ir išgirdote klausimą „Ar girdi mane?“, geriau neatsakyti tiesioginiu patvirtinimu.
Vietoj to galite pasakyti:
„Kas skambina?“
„Iš kokios įmonės skambinate?“
„Kokia skambučio priežastis?“
„Prisistatykite.“
Tokie klausimai iškart pakeičia pokalbio kryptį. Jei skambutis tikras, žmogus ramiai prisistatys ir paaiškins. Jei tai sukčių bandymas ar automatinė sistema, pokalbis dažnai tiesiog nutrūks.
Ir tai bus geriausias atsakymas.
Kada ragelį reikia padėti nedelsiant?
Yra keli ženklai, kad pokalbio tęsti neverta. Padėkite ragelį, jeigu skambinantysis:
- prašo pasakyti SMS žinute gautą kodą;
- klausia banko kortelės duomenų;
- prašo prisijungimo prie interneto banko informacijos;
- ragina skubiai pervesti pinigus;
- liepia pirkti dovanų korteles ar papildymo kodus;
- gąsdina, kad jūsų sąskaita užblokuota;
- teigia, kad jūsų vardu imama paskola;
- kalba įsakmiu ar agresyviu tonu;
- neaiškiai prisistato arba vengia pasakyti, iš kur skambina.
Normalios įstaigos taip nebendrauja. Bankas neprašys jūsų telefonu pasakyti slaptažodžių, PIN kodų ar Smart-ID patvirtinimų. Policija neprašys pervesti pinigų „saugumui“. O rimta įmonė nepyks, jei pasakysite, kad perskambinsite oficialiu numeriu.
Vardas ir pavardė dar nieko neįrodo
Viena dažna klaida – patikėti skambinančiuoju vien todėl, kad jis žino jūsų vardą.
Bet vardą, pavardę, gyvenamą miestą ar net darbovietę kartais galima rasti viešai: socialiniuose tinkluose, skelbimuose, nutekėjusiose duomenų bazėse, senose registracijose ar kitur internete.
Todėl jei žmogus sako: „Mindaugai, čia dėl jūsų banko sąskaitos“, tai dar nereiškia, kad jis tikrai iš banko.
Sukčiai specialiai naudoja asmeninę informaciją, kad sukurtų pasitikėjimą. Bet tikras pasitikėjimas prasideda ne nuo jūsų vardo, o nuo patikrinamos informacijos.
Geriausias įprotis – neatsiliepti bet kam
Jeigu skambina nepažįstamas numeris, ypač iš užsienio ar keistai atrodantis, saugiausia strategija – leisti jam nueiti į balso paštą arba tiesiog neatsiliepti.
Jeigu skambutis svarbus, žmogus parašys žinutę, paliks pranešimą arba paskambins dar kartą su aiškiu paaiškinimu.
Taip pat verta įsidiegti skambučių atpažinimo programėles arba naudotis telefono funkcijomis, kurios pažymi galimus šlamšto skambučius. Tai neapsaugo šimtu procentų, bet gali padėti išvengti dalies problemų.
Ką daryti, jei jau pasakėte „taip“?
Svarbiausia – nepanikuoti. Vien tai, kad atsakėte „taip“, dar nereiškia, kad kažkas iš karto nutiks.
Tačiau verta būti atsargesniems artimiausiomis dienomis. Stebėkite banko sąskaitą, nepatvirtinkite jokių netikėtų veiksmų Smart-ID ar „Mobile-ID“, neatskleiskite jokių kodų ir neatidarinėkite įtartinų nuorodų.
Jeigu pokalbio metu pasakėte daugiau – pavyzdžiui, atskleidėte asmens kodą, kortelės duomenis, SMS kodą ar prisijungimo informaciją – veikti reikia greitai.
Tokiu atveju susisiekite su savo banku oficialiu numeriu ir paprašykite patikrinti, ar nėra įtartinų veiksmų. Galima laikinai sumažinti mokėjimų limitus, užblokuoti kortelę arba pakeisti prisijungimo nustatymus.
Geriau pasirodyti per daug atsargiam, nei po kelių valandų suprasti, kad buvo per vėlu.
Viena taisyklė, kuri gali išgelbėti pinigus ir nervus
Jeigu nepažįstamas žmogus skambina ir pirmas klausimas yra ne „laba diena, aš toks ir toks“, o „Ar girdi mane?“, neskubėkite atsakyti.
Paklauskite, kas skambina. Paprašykite prisistatyti. Jei atsakymo nėra – padėkite ragelį.
Šiais laikais telefono sukčiai nebūtinai kalba kaip akivaizdūs apgavikai. Jie gali būti ramūs, mandagūs, techniški, net labai įtikinami. Todėl svarbiausia ne mandagiai pratęsti pokalbį, o laiku jį sustabdyti.
Kartais vienas trumpas „taip“ gali kainuoti daug nervų. O vienas laiku padėtas ragelis gali išgelbėti nuo labai nemalonios istorijos.
