Europos Komisija įspėja valstybes nares, kad nesutarus dėl naujų visoje Europos Sąjungoje galiojančių pajamų šaltinių, kitas ilgalaikis ES biudžetas gali būti smarkiai sumažintas. Skaičiuojama, kad be papildomų įplaukų 2028–2034 metų laikotarpio biudžetui gali tekti iki 40 procentų karpymų.
Pagal Komisijos planą, nauji ES mastu taikomi mokesčiai ir rinkliavos kasmet galėtų atnešti apie 66 mlrd. eurų. Šios lėšos būtų naudojamos bendroms Sąjungos išlaidoms finansuoti ir padėtų sumažinti priklausomybę nuo tiesioginių valstybių narių įmokų.
Tačiau valstybės narės dėl tokio modelio kol kas nesutaria. Jei kompromiso pasiekti nepavyks, šalims gali tekti rinktis tarp dviejų nepatogių scenarijų: didinti savo įnašus į ES biudžetą arba sutikti su dideliais išlaidų mažinimais.
Kur gali smogti biudžeto karpymai?
Didžiausia problema ta, kad ES biudžetas finansuoja daugybę sričių — nuo žemės ūkio ir regioninės sanglaudos iki saugumo, konkurencingumo, švietimo ir inovacijų. Todėl sumažinimai nebūtų tik techninis skaičių perstumdymas lentelėse. Jie galėtų tiesiogiai paveikti programas, kuriomis naudojasi valstybės, verslas, ūkininkai, studentai ir regionai.
Politiškai jautriausia sritis išlieka žemės ūkis. Daugeliui šalių žemės ūkio finansavimas yra itin svarbus, todėl valstybės narės paprastai nenori lengvai sutikti su išmokų ūkininkams mažinimu. Panašiai vertinama ir sanglaudos politika, iš kurios finansuojami projektai mažiau išsivysčiusiuose regionuose.
Tačiau jei žemės ūkio ir sanglaudos politikos finansavimas būtų išlaikytas beveik nepakeistas, smūgis kristų kitoms sritims. Europos Komisijos skaičiavimu, vadinamosios modernizavimo kryptys — konkurencingumas, saugumas, naujos technologijos ir kiti ateities projektai — galėtų būti sumažintos net iki 80 procentų.
Tai reikštų mažiau pinigų programoms, kurios turėtų stiprinti Europos ekonomikos atsparumą, technologinį savarankiškumą ir saugumą. Sumažinimai galėtų paliesti ir gerai žinomas iniciatyvas. Pavyzdžiui, studentų mainų programos „Erasmus“ biudžetas, pagal minimus skaičiavimus, galėtų būti sumažintas maždaug trečdaliu.
Kokius naujus mokesčius siūlo Briuselis?
Europos Komisija siūlo kelis naujus pajamų šaltinius, kurie papildytų bendrą ES biudžetą. Tarp jų minimi mokesčiai, susiję su tabako gaminiais, elektronikos atliekomis, įmonių pelnu, taip pat pajamos iš anglies dioksido kainodaros ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo.
Tokie pasiūlymai grindžiami idėja, kad ES turėtų turėti daugiau savų pajamų, o ne beveik vien priklausyti nuo nacionalinių įmokų. Šiuo metu didelė dalis Sąjungos išlaidų finansuojama iš valstybių narių įnašų, todėl kiekvienos naujos derybos dėl biudžeto tampa jautriu politiniu klausimu.
Komisija teigia, kad papildomi pajamų šaltiniai leistų stabiliau finansuoti bendrus ES prioritetus ir sumažintų spaudimą nacionaliniams biudžetams. Tai ypač svarbu artėjant naujam ilgalaikiam biudžetui, kuris, pagal pasiūlymą, galėtų siekti beveik 2 trilijonus eurų.
Vis dėlto naujų mokesčių idėja kelia daug ginčų. Kai kurios šalys baiminasi, kad tai taps dar vienu finansiniu krūviu verslui ar gyventojams. Kitos nenori perduoti daugiau finansinių galių Europos Sąjungos lygmeniui ir mano, kad biudžetą reikėtų tvarkyti mažinant išlaidas, o ne kuriant naujus mokesčius.
Valstybės nesutaria, o laikas spaudžia
Derybos dėl būsimo ES biudžeto jau dabar atrodo sudėtingos. Prancūzija signalizuoja, kad nepalaikys susitarimo, jei nebus sutarta dėl naujų pajamų šaltinių. Tuo metu Švedija ir Austrija į tokią idėją žiūri skeptiškiau.
Atskiri ginčai kyla ir dėl konkrečių mokesčių. Lenkija bei Italija priešinasi su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu susijusiam mokesčiui, o Vokietija ir kelios kitos šalys nepritaria įmonėms taikomam naujam pajamų šaltiniui.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ragina valstybes nares iki artėjančio viršūnių susitikimo pasistūmėti į priekį. Jo perspėjimas aiškus: jei pažangos nebus, susitarti iki metų pabaigos gali tapti labai sunku.
Tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais laukia įtemptos derybos dėl to, kaip Europa finansuos savo prioritetus po 2028 metų. Klausimas paprastas tik iš pirmo žvilgsnio: arba ES ras naujų pajamų šaltinių, arba teks karpyti programas, kurios daugeliui šalių ir piliečių yra svarbios.
Todėl diskusija dėl naujų mokesčių nėra vien Briuselio biurokratų ginčas. Nuo jos gali priklausyti, kiek pinigų ateityje bus skiriama regionams, ūkininkams, studentams, saugumui, inovacijoms ir visai Europos ekonomikos konkurencingumo politikai.
