Vakarų Europą jau daugiau nei savaitę alinanti karščio banga ima rodyti skaudžiausias pasekmes. Tai jau ne vien nepatogumas, ne vien tvankios naktys ar perpildyti paplūdimiai. Kai temperatūra ilgai išlieka pavojingai aukšta, pirmiausia nukenčia silpniausi – vyresnio amžiaus žmonės, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys ir tie, kurie gyvena vieni.
Prancūzijoje situacija kelia vis didesnį nerimą. Šalies visuomenės sveikatos agentūros duomenimis, ketvirtadienį ir penktadienį paros mirčių skaičius išaugo iki daugiau nei 1 400. Palyginimui, balandžio ir gegužės mėnesiais šis skaičius paprastai svyravo maždaug nuo 900 iki 1 000 mirčių per parą.
Tai reiškia, kad karščio bangos dienomis užfiksuotas ryškus mirčių padidėjimas. Vis dėlto pabrėžiama, kad duomenys dar preliminarūs, nes jie paremti skaitmeniniais sertifikatais, apimančiais apie 60 proc. visų mirčių šalyje. Todėl tikrasis mastas gali paaiškėti tik vėliau.
Karštis pavojingiausias tiems, kurie silpniausi
Didžioji dalis mirusiųjų buvo vyresnio amžiaus žmonės. Nurodoma, kad net 85 proc. mirusiųjų buvo vyresni nei 65 metų. Tai dar kartą primena, kad ekstremalus karštis nėra vien „sunkesnė vasaros diena“. Senjorams, žmonėms su širdies, kraujotakos, kvėpavimo ar kitomis lėtinėmis ligomis jis gali tapti tiesiogine grėsme gyvybei.
Karštis organizmą veikia klastingai. Iš pradžių žmogus gali jausti tik silpnumą, troškulį, galvos skausmą, nuovargį ar svaigimą. Vėliau gali sutrikti kraujotaka, paūmėti lėtinės ligos, prasidėti perkaitimas ar šilumos smūgis. Vyresni žmonės dažnai silpniau jaučia troškulį, o kai kurie dėl sveikatos būklės ar vartojamų vaistų negali taip lengvai prisitaikyti prie aukštos temperatūros.
Dar viena problema – vienatvė. Didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Paryžius, daug žmonių gyvena vieni. Jei senjoras neturi artimųjų, kaimynų ar socialinių darbuotojų, kurie pasiteirautų, kaip jis jaučiasi, pavojingi simptomai gali būti pastebėti per vėlai.
Todėl valdžia ragina stiprinti socialinį solidarumą: dažniau paskambinti vyresniems artimiesiems, pasidomėti vienišais kaimynais, pasiūlyti vandens, padėti atvėsinti būstą ar pasirūpinti, kad žmogus neliktų užsidaręs perkaitusiame kambaryje.
Karščio poveikis nesibaigia tada, kai nukrenta temperatūra
Prancūzijos sveikatos apsaugos ministrė Stéphanie Rist atkreipė dėmesį, kad karščio pasekmės ne visada matomos iš karto. Net kai temperatūra pradeda kristi, sveikatos problemos gali tęstis.
Karštis turi uždelstą poveikį. Ypač jautriems žmonėms, taip pat lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, organizmo patirtas stresas gali atsiliepti dar kelias dienas ar net savaites. Tai reiškia, kad ligoninės ir sveikatos priežiūros sistema spaudimą gali jausti net ir tada, kai pati karščio banga jau traukiasi.
Tai ypač pavojinga žmonėms, kurių sveikata ir taip nestabili. Karštis gali paaštrinti širdies, kraujagyslių, inkstų, kvėpavimo takų ligas, didinti dehidratacijos riziką ir apsunkinti kasdienį vaistų vartojimą. Kai organizmas ilgai kovoja su perkaitimu, jis turi mažiau atsargų susitvarkyti su kitomis problemomis.
Todėl gydytojai ir valdžios institucijos perspėja: net jei dangus apsiniaukė ar temperatūra laikinai nukrito, po karščio bangos negalima staiga pamiršti rizikos. Silpnesni žmonės dar kurį laiką turi būti stebimi atidžiau.
Valstybė skiria pinigus ligoninėms, bet vien įrangos neužtenka
Prancūzijos vyriausybė sveikatos priežiūros įstaigoms skyrė 100 mln. eurų. Šios lėšos numatytos oro kondicionieriams, ventiliatoriams ir kitai aušinimo įrangai įsigyti. Tai svarbus žingsnis, nes ligoninėse, slaugos įstaigose ir kitose sveikatos priežiūros vietose temperatūros kontrolė gali būti gyvybiškai svarbi.
Tačiau problema yra platesnė nei vien įranga. Karščio bangos veikia ne tik ligoninių palatas. Jos smogia namams, kuriuose nėra kondicionierių, prastai vėdinamiems butams, senos statybos daugiabučiams, mansardoms ir vietoms, kur naktį temperatūra beveik nenukrenta.
Ypač pavojingos tampa vadinamosios tropinės naktys, kai organizmas nespėja pailsėti nuo dienos kaitros. Jei žmogus kelias paras iš eilės miega prastai, prakaituoja, nepakankamai geria, o patalpos neatvėsta, rizika sveikatai didėja.
Todėl vien ligoninių paruošimo neužtenka. Reikia platesnio pasirengimo: aiškios informacijos gyventojams, pagalbos vienišiems senjorams, vėsių viešųjų erdvių, darbo taisyklių karščio metu ir miestų pritaikymo vis dažnesnėms karščio bangoms.
Karštis paralyžiuoja ne tik Prancūziją
Karščio banga paveikė ir kitas Europos šalis. Italijoje 18 miestų, tarp jų Roma ir Milanas, paskelbtas aukščiausias orų pavojaus lygis. Gyventojams rekomenduojama likti namuose nuo 11 iki 18 valandos – būtent tada, kai karštis pavojingiausias.
Kai kur atšaukiami vieši renginiai, ribojama veikla lauke, o žmonės raginami vengti nebūtinų kelionių. Tai rodo, kad karštis tampa ne vien meteorologiniu reiškiniu, bet ir visuomenės gyvenimą stabdančiu veiksniu.
Vokietijoje taip pat fiksuojami nerimą keliantys duomenys. Pranešama apie itin aukštą minimalią nakties temperatūrą – 29,4 °C. Tokios naktys ypač pavojingos, nes net ir pasibaigus dienos karščiui kūnas negauna galimybės atsivėsinti.
Vokietijos geležinkeliai rekomenduoja keliauti tik būtinais atvejais. Tai dar vienas ženklas, kad ekstremali temperatūra veikia ne tik žmogaus sveikatą, bet ir transportą, infrastruktūrą bei kasdienį judėjimą.
Ekonomikai tai taip pat tampa įspėjimu
Karščio bangos poveikis nesibaigia ligoninėse ar namuose. Jis paliečia ir ekonomiką. Kai temperatūra kyla iki pavojingo lygio, pradeda strigti transportas, auga energijos paklausa, mažėja darbo našumas, sudėtingėja logistikos ir maisto sektoriaus darbas.
Karštis didina elektros vartojimą, nes žmonės ir įstaigos jungia kondicionierius, ventiliatorius ir aušinimo sistemas. Tai kelia papildomą krūvį energetikos tinklams. Jei tuo pačiu metu sutrinka energijos gamyba ar transportavimas, rizika dar labiau išauga.
Darbo našumas per karščius taip pat mažėja. Žmonės greičiau pavargsta, sunkiau susikaupia, dažniau daro klaidas. Lauke dirbantys darbuotojai susiduria su tiesiogine perkaitimo rizika, todėl kai kuriose šalyse jau kalbama apie darbo apribojimus per ekstremalias temperatūras.
Įmonėms tai reiškia naują realybę. Karščio bangos nebėra tik laikinas nepatogumas, kurį galima išlaukti. Jos tampa rizikos veiksniu, kurį reikia įtraukti į planavimą: nuo darbo grafikų ir darbuotojų saugos iki sandėlių, transporto, infrastruktūros ir energijos sąnaudų.
Ką tai reiškia paprastiems žmonėms?
Pagrindinė žinia labai aiški: karščio bangos nebegali būti vertinamos lengvabūdiškai. Jos pavojingos ne tik tiems, kurie tiesiogiai būna saulėje. Pavojus gali kilti ir namuose, jei patalpos neatsivėsina, trūksta skysčių, žmogus gyvena vienas arba turi sveikatos problemų.
Per karščius svarbu gerti pakankamai vandens, vengti alkoholio, neiti į lauką karščiausiomis valandomis, užtraukti užuolaidas ar žaliuzes dar prieš saulei įkaitinant kambarius, vėdinti anksti ryte arba naktį, o dieną laikyti langus uždarytus, jei lauke karščiau nei viduje.
Ypač svarbu pasirūpinti vyresniais artimaisiais. Kartais vienas skambutis ar trumpas apsilankymas gali būti labai svarbus. Reikia paklausti, ar žmogus turi vandens, ar butas nėra perkaitęs, ar jis jaučiasi gerai, ar vartoja vaistus, ar gali persikelti į vėsesnę vietą.
Karštis dažnai atrodo mažiau pavojingas nei audra, potvynis ar gaisras, nes jis ateina tyliai. Tačiau būtent dėl to jis toks klastingas. Jis ne visada sukelia staigų chaosą gatvėje, bet gali lėtai ir negailestingai alinti organizmus, namus, ligonines ir visą miestų infrastruktūrą.
Prancūzijos duomenys tampa skaudžiu įspėjimu visai Europai. Ekstremalus karštis jau nėra ateities problema. Jis vyksta dabar. Ir kuo ilgiau visuomenė jį laikys tik „karšta vasaros savaite“, tuo didesnė kaina gali būti sumokėta.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
