Vakarų Europą užklupo viena stipriausių šios vasaros karščio bangų. Kai kuriose šalyse termometrai rodo rekordines reikšmes, gyventojai raginami vengti saulės ir fizinio krūvio, o institucijos priverstos imtis skubių priemonių — uždaromos mokyklos, atšaukiami traukiniai, sutrinka elektros tiekimas.
Ypač sudėtinga padėtis susiklostė Prancūzijoje. Trečiadienį, birželio 24 dieną, šalis išgyveno vieną karščiausių dienų per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. Vidutinė temperatūra visoje Prancūzijoje pasiekė apie 30 °C, tačiau kai kuriose vietovėse karštis buvo gerokai pavojingesnis. Palluo miestelyje, esančiame maždaug už 450 kilometrų nuo Paryžiaus, užfiksuota net 43,8 °C temperatūra.
Dėl ekstremalių sąlygų Prancūzijos valdžia 72 departamentuose paskelbė aukščiausią — raudoną — pavojaus lygį. Prezidentas Emmanuelis Macronas sušaukė specialų tarpvyriausybinį krizių centrą, kurio užduotis — koordinuoti gelbėtojų, medikų, vietos valdžios ir kitų tarnybų darbą. Šalyje mobilizuota apie 250 tūkst. pagalbos tarnybų darbuotojų.
Prancūzijoje uždaromos mokyklos, atšaukiami traukiniai
Karščio banga Prancūzijoje jau pareikalavo aukų. Skelbiama, kad vien birželio 23 dieną nuo šilumos smūgio mirė 18 žmonių. Tarp jų — ir du vaikai, palikti automobilyje. Šios tragedijos dar kartą primena, kad per tokią kaitrą uždara transporto priemonė per kelias minutes gali tapti mirtinai pavojinga.
Ekstremali temperatūra trikdo ir kasdienį šalies gyvenimą. Prancūzijos švietimo ministerija nusprendė uždaryti beveik 850 mokyklų, nes kai kuriose patalpose sąlygos tapo nesaugios vaikams ir mokytojams. Nacionalinis geležinkelių operatorius SNCF atšaukė daugiau kaip 70 keleivinių traukinių — baiminamasi, kad dėl karščio gali deformuotis bėgiai.
Dalyje šalies fiksuoti ir elektros tiekimo sutrikimai. Dėl masiškai naudojamų oro kondicionierių bei kitų vėsinimo prietaisų elektros tinklai patiria didžiulę apkrovą. Tokie gedimai per karščio bangą tampa ypač pavojingi, nes žmonės netenka galimybės vėsinti patalpų, o pažeidžiamiausi gyventojai greitai atsiduria rizikos zonoje.
Meteorologai dabartinę situaciją lygina su 2003 metų vasara, kai Europą alinusios karščio bangos nusinešė tūkstančius gyvybių. Specialistai perspėja, kad pavojų kelia ne tik dienos temperatūra, bet ir vadinamosios tropinės naktys. Kai oras net naktį neatvėsta žemiau 27 °C, organizmas nespėja atsigauti, todėl šilumos smūgio rizika didėja su kiekviena para.
Rekordai fiksuojami ir kitose Europos šalyse
Sudėtinga padėtis stebima ne tik Prancūzijoje. Jungtinėje Karalystėje meteorologijos tarnyba per vieną dieną užfiksavo kelis birželio temperatūros rekordus. Gosporte, Hampšyre, temperatūra pakilo iki 36,1 °C ir viršijo ankstesnį birželio rekordą, kuris laikėsi nuo 1976 metų.
Ispanijoje kai kuriuose upių slėniuose karštis siekia 44 °C. Dėl ekstremalių sąlygų Madride teko atšaukti 2026 metų FIFA pasaulio futbolo čempionato rungtynių transliaciją dideliame ekrane. Organizatoriai nusprendė, kad žmonių minia atviroje erdvėje tokiu oru gali kelti per didelę riziką sveikatai.
Vokietijoje karščio banga smogė energetikos rinkai. Dėl išaugusio oro kondicionierių naudojimo elektros kainos piko valandomis šoktelėjo iki 545 eurų už megavatvalandę ir pasiekė aukščiausią lygį per maždaug dvejus metus. Tai rodo, kad ekstremalūs orai veikia ne tik žmonių sveikatą, bet ir visą infrastruktūrą — nuo transporto iki elektros tinklų.
Italijoje kaitra sukėlė kitokio pobūdžio pavojų. Dėl itin įkaitusio ir nestabilaus oro susiformavo stiprūs konvekciniai procesai, o Romoje netikėtai iškrito dideli krušos gabalai. Tokie reiškiniai dažnėja, kai ekstremalus karštis susiduria su drėgme ir atmosferos nestabilumu.
Medikai ragina neignoruoti pirmųjų perkaitimo požymių
Sinoptikų teigimu, temperatūros kritimo Prancūzijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse artimiausiu metu dar gali tekti palaukti. Pavojingiausias šio karščio epizodo etapas gali tęstis iki savaitės pabaigos, todėl gyventojams rekomenduojama vengti fizinio krūvio, gerti daugiau vandens, neiti į lauką karščiausiomis dienos valandomis ir pasirūpinti vienišais ar silpnesnės sveikatos artimaisiais.
Didžiausia rizika kyla vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, lėtinėmis ligomis sergantiesiems ir tiems, kurie dirba lauke. Tačiau esant daugiau nei 40 °C karščiui pavojus kyla visiems, net ir sveikiems žmonėms.
Medikai ragina neignoruoti pirmųjų perkaitimo požymių: galvos svaigimo, silpnumo, pykinimo, sumišimo, karštos odos ar sąmonės sutrikimų. Tokiais atvejais būtina kuo greičiau ieškoti pavėsio, vėsinti kūną, gerti vandenį ir, jei būklė blogėja, kviesti pagalbą.
Dabartinė karščio banga dar kartą parodo, kaip greitai ekstremalūs orai gali sutrikdyti įprastą gyvenimą Europoje. Aukšta temperatūra uždaro mokyklas, stabdo traukinius, kelia pavojų elektros tinklams ir apkrauna medikus bei gelbėtojus. Tai jau nebe paprasta vasaros kaitra, o pavojingas reiškinys, galintis turėti rimtų pasekmių sveikatai, infrastruktūrai ir kasdieniam gyvenimui.
