Daugelyje automobilių prietaisų skydelio viduryje, visai prie priekinio stiklo, galima pastebėti mažą apvalų arba kvadratinį iškilimą. Dalis vairuotojų jo išvis nemato, kiti laiko paprasta plastiko detale, o treti be didesnių minčių šalia jo pasideda akinius nuo saulės, dokumentus, telefono laikiklį, navigaciją ar vaizdo registratorių. Atrodo, menkniekis. Tačiau būtent tokia smulkmena gali tapti priežastimi, kodėl automobilyje vasarą staiga pasidaro tvanku, klimato kontrolė ima elgtis keistai, o vairuotojas pradeda įtarinėti rimtą gedimą ten, kur jo gali visai nebūti.
Tas nedidelis „guzas“ nėra nei dekoracija, nei atsitiktinis dizaino sprendimas. Dažnuose automobiliuose tai yra saulės intensyvumo jutiklis, kuris padeda klimato kontrolės sistemai suprasti, kiek stipriai saulė kepina saloną. Ir čia prasideda visa esmė: automobilio viduje temperatūra priklauso ne tik nuo to, kiek laipsnių rodo termometras. Jei saulė plieskia pro priekinį stiklą, viena salono pusė gali kaisti daug smarkiau nei kita, o keleiviai labai greitai pajunta skirtumą – vienam per karšta, kitam pučia per stipriai, trečias jau spaudinėja mygtukus ir nesupranta, kodėl sistema „gyvena savo gyvenimą“.
Todėl šio mažo jutiklio uždengti nereikėtų. Jis siunčia informaciją klimato kontrolės valdymo blokui, o šis pagal gautus duomenis reguliuoja oro srautą, temperatūrą ir aušinimo intensyvumą. Jei jutiklis uždengiamas, sistema gali „pagalvoti“, kad salone nėra tiesioginės saulės arba kad situacija kur kas vėsesnė, nei yra iš tikrųjų. Tada prasideda tas erzinantis scenarijus: lauke kepina, automobilis įkaitęs, o klimato kontrolė nepučia taip, kaip turėtų, nes gauna klaidingą signalą.
Mažas iškilimas, kuris mato saulę už jus
Saulės intensyvumo jutiklio nereikėtų painioti su paprastu šviesos jutikliu, kuris automatiškai įjungia žibintus ar pakeičia prietaisų skydelio apšvietimą sutemus. Tai kita funkcija. Saulės jutiklis reaguoja į pro priekinį stiklą sklindančią šviesą ir šilumos poveikį, o jo darbas tiesiogiai susijęs su salono komfortu. Kitaip tariant, jis padeda automobiliui suprasti ne tik tai, kokia temperatūra lauke, bet ir tai, kaip agresyviai saulė šildo vidų.
Šiuolaikinė automatinė klimato kontrolė veikia ne spėliodama, o remdamasi kelių jutiklių rodmenimis. Vieni matuoja lauko temperatūrą, kiti stebi salono būklę, dar kiti padeda įvertinti saulės poveikį. Visa ši informacija keliauja į valdymo bloką, kuris sprendžia, kiek stipriai pūsti orą, kur jį nukreipti ir kokią temperatūrą palaikyti. Jei bent vienas svarbus jutiklis pradeda „matyti“ neteisingą vaizdą, vairuotojas ir keleiviai tai pajunta labai greitai: salone tampa per tvanku, per šalta, atsiranda nemalonus skersvėjis arba sistema pradeda keistai reaguoti į nustatymus.
Štai kodėl toks mažas elementas gali turėti daug didesnę reikšmę, nei atrodo. Automobilio klimato kontrolė nėra tiesiog ventiliatorius, kuris pučia pagal jūsų pasirinktą skaičių ekrane. Tai visa sistema, nuolat bandanti prisitaikyti prie aplinkos. Kai debesuotą orą staiga pakeičia ryški saulė, ji turi sureaguoti greitai. Kai saulė šviečia tik iš vienos pusės, ji turi kompensuoti netolygų kaitimą. O kai jutiklis uždengtas, automobilis iš esmės praranda vieną iš svarbių „pojūčių“.
Kodėl viena pusė gali pūsti šalčiau nei kita
Daugelis vairuotojų bent kartą yra susidūrę su keistu jausmu: nustatymai abiejose pusėse lyg ir vienodi, bet iš vienų grotelių oras atrodo šaltesnis nei iš kitų. Ne visada tai reiškia gedimą. Saulė automobilio salono niekada nešildo idealiai tolygiai. Važiuojant vienu keliu ji gali ilgai kristi tik į dešinę arba tik į kairę automobilio pusę, todėl viena sėdynė, durelės, prietaisų skydelio dalis ir keleivio zona įkaista labiau nei kita. Žmogui tai atrodo kaip paprasta saulė pro langą, bet klimato kontrolės sistemai tai yra signalas, kad reikia balansuoti temperatūrą.
Būtent tam naudojami saulės jutiklio duomenys. Sistema gali padidinti aušinimą toje pusėje, kurią labiau kepina saulė, o šešėlinėje pusėje palaikyti švelnesnį režimą. Daugiazonės klimato kontrolės automobiliuose tokių jutiklių ar jų sprendimų gali būti daugiau, kad būtų tiksliau reguliuojama ne tik vairuotojo ir priekinio keleivio, bet ir galinių keleivių aplinka. Tai ypač svarbu ilgesnėse kelionėse, kai vieni keleiviai sėdi saulėje ir kaista, o kiti tuo metu skundžiasi, kad jiems per šalta.
Visa ši sistema veikia gerai tik tada, kai jutikliai gauna realią informaciją. Jei ant prietaisų skydelio padėtas storas dokumentų aplankas, akinių dėklas, dekoracija, telefono laikiklis ar kitas daiktas meta šešėlį ant saulės jutiklio, valdymo blokas gali gauti visiškai klaidingą vaizdą. Jis tarsi „mano“, kad saulės nėra, nors salone žmonės jau sėdi kaip šiltnamyje. Tada klimato kontrolė gali nepagrįstai sumažinti aušinimą, netinkamai paskirstyti oro srautą arba tiesiog nesugebėti palaikyti tokio komforto, kokio tikitės.
Vairuotojai dažnai ieško brangaus gedimo, nors kalta gali būti smulkmena ant panelės
Būtent čia ši istorija tampa ypač nemaloni. Kai vasarą automobilyje tampa per karšta, daugelis vairuotojų iškart pradeda galvoti apie blogiausią: gal baigėsi kondicionieriaus šaltnešis, gal streikuoja kompresorius, gal užsikimšo sistema, gal laukia brangus remontas. Ir kartais taip iš tiesų būna. Tačiau yra situacijų, kai klimato kontrolės elgesį iškreipia ne rimtas gedimas, o paprasčiausiai uždengtas saulės jutiklis.
Tai gali nutikti labai lengvai. Prietaisų skydelio viršus atrodo patogi vieta smulkmenoms: akiniai nuo saulės, stovėjimo kortelė, popieriai, telefonas, navigacijos priedai, kvapiklis ar net mažas talismanas. Bet jei daiktas atsiduria ant jutiklio arba visai šalia jo taip, kad meta šešėlį, klimato sistema pradeda dirbti pagal melagingus duomenis. Vairuotojas tuo metu pyksta, spaudinėja mygtukus, mažina temperatūrą iki minimumo, didina ventiliatoriaus greitį ir nesupranta, kodėl viskas vis tiek neveikia taip, kaip turėtų.
Dar viena problema – tokie sutrikimai gali atrodyti nepastovūs. Vieną dieną viskas veikia normaliai, kitą dieną salone tvanku, trečią vėl lyg ir geriau. Vairuotojui atrodo, kad sistema „durniuoja“, nors realybėje pasikeičia labai paprastas dalykas: vieną kartą jutiklis atviras, kitą kartą jį užstoja daiktas arba šešėlis. Dėl to prieš įtariant rimtą gedimą verta pažiūrėti į patį paprasčiausią dalyką – ar tas mažas iškilimas ant prietaisų skydelio nėra uždengtas.
Automobilio salonas nėra lentyna – ypač prie priekinio stiklo
Prietaisų skydelio viršus apskritai nėra pati geriausia vieta daiktams laikyti. Tai ne tik klimato kontrolės klausimas. Prie priekinio stiklo palikti daiktai gali atspindėti šviesą, trukdyti matomumui, kaisti saulėje, o staigiai stabdant ar avarijos metu tapti pavojingais salone skriejančiais objektais. Tačiau saulės jutiklio atveju problema dar subtilesnė: net mažas daiktas gali sugadinti sistemos logiką, nes jis pakeičia tai, ką jutiklis „mato“.
Todėl vairuotojams verta įsidėmėti paprastą taisyklę: jei prietaisų skydelio viršuje, netoli priekinio stiklo, yra mažas apvalus ar kvadratinis iškilimas, geriau jo neuždengti ir aplink jį nekrauti daiktų. Tai ypač aktualu vasarą, kai tiesioginė saulė greitai įkaitina saloną, o klimato kontrolė turi dirbti tiksliai ir greitai. Kartais maloni temperatūra automobilyje priklauso ne nuo to, kokią brangią sistemą turite, o nuo to, ar netyčia neužblokavote jos svarbaus jutiklio.
Jei pastebite, kad klimato kontrolė pradėjo elgtis keistai – per silpnai vėsina, netinkamai paskirsto orą, vienoje pusėje pučia kitaip nei kitoje arba salone darosi tvanku nepaisant žemų nustatymų – pirmiausia verta ramiai patikrinti akivaizdžius dalykus. Ar neuždengtas saulės jutiklis? Ar ant panelės nėra daiktų, kurie meta šešėlį? Ar prie priekinio stiklo nepritvirtintas priedas trukdo jam veikti? Tik tada, jei viskas atvira, o problema išlieka, verta galvoti apie rimtesnę diagnostiką. Kartais automobilis nesugedo – jis tiesiog nebegali teisingai suprasti, kiek stipriai jus kepina saulė.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
