Bekontaktės automobilių plovyklos daugeliui vairuotojų tapo greičiausiu būdu nusiplauti automobilį. Įvažiuoji, įmeti monetas arba atsiskaitai kortele, užpurški putas, nuplauni aukšto slėgio vandeniu ir po kelių minučių automobilis vėl atrodo padoriai. Patogu, greita ir iš pirmo žvilgsnio saugiau nei plovyklose su šepečiais, kurie gali palikti mikroįbrėžimų. Tačiau būtent čia daug vairuotojų ir apsigauna.
Bekontaktė plovykla nereiškia, kad automobilio dažams nieko negali nutikti. Jei plaunate įkaitusį kėbulą, laikote purkštuvą per arti, leidžiate putoms išdžiūti arba po plovimo paliekate vandens lašus ant saulės, rezultatas gali būti visai ne toks, kokio tikėjotės. Vietoje blizgančio automobilio lieka dryžiai, kalkių dėmės, prastai nuplautos putos ir paviršius, kuris atrodo lyg valytas skubant. O kai kurios klaidos ilgainiui gali kainuoti ir dažų dangos būklę.
Didžiausia klaida – plauti įkaitusį automobilį saulėje
Karštu oru automobilio kėbulas gali įkaisti labai greitai, ypač jei jis stovėjo saulėje ant asfalto. Tokiu atveju plovimo priemonės ant paviršiaus džiūsta per greitai. Aktyvios putos ar šampūnas nespėja normaliai ištirpdyti nešvarumų, o pradeda džiūti tiesiai ant dažų. Tada ant automobilio lieka dėmės ir dryžiai, kuriuos vėliau tenka šalinti papildomai.
Dar blogiau, kai ant labai įkaitusio kėbulo staiga pilama šalta vandens srovė. Vieną kartą tai gal ir nesukels akivaizdžios žalos, bet reguliarus temperatūrų šokas dažams ir apsauginiams sluoksniams tikrai nėra naudingas. Ypač atsargiai reikėtų elgtis su senesniais automobiliais, kurių lakas jau pavargęs, ir su tamsios spalvos kėbulais, nes jie įkaista greičiau.
Geriausia automobilį plauti ryte, vakare arba bent jau pavėsyje. Jei atvažiavote į plovyklą per karščius, verta kelias minutes palaukti, kol kėbulas bent šiek tiek atvės. Tai atrodo smulkmena, bet būtent ji dažnai lemia, ar po plovimo automobilis blizgės, ar bus nusėtas nemaloniais vandens ir chemijos pėdsakais.
Aktyvios putos veikia tik tada, kai jų neskubate nuplauti
Bekontaktės plovyklos pagrindas yra aktyvios putos arba speciali chemija, kuri turi atkelti purvą nuo paviršiaus. Jos tirpdo kelio dulkes, riebalus, vabzdžių likučius, druskų pėdsakus ir kitus nešvarumus. Tačiau daugelis vairuotojų putas užpurškia ir beveik iš karto nuplauna, nes bijo sugaišti laiką arba nori spėti už tą pačią sumą atlikti visą programą. Tada priemonė tiesiog nespėja atlikti savo darbo.
Putos turi pabūti ant kėbulo tiek, kad pradėtų veikti, bet ne tiek ilgai, kad pradėtų džiūti. Tai ypač svarbu vasarą, kai ant saulės viskas džiūsta labai greitai. Jei matote, kad putos pradeda sausėti, geriau nelaukti ir iš karto nuplauti. Bet jei oras vėsesnis, leiskite joms kelias minutes padirbėti – tada aukšto slėgio vanduo nuplaus kur kas daugiau purvo.
Svarbu putas paskirstyti tolygiai. Neužtenka užmesti jų tik ant labiausiai matomų vietų. Purvas kaupiasi apačioje, ant slenksčių, ratų arkose, aplink numerius, groteles ir galinę automobilio dalį. Jei šios vietos praleidžiamos, po plovimo automobilis atrodo švarus tik iš tolo.
Purkštuvą laikote per arti? Taip galima prisidaryti bėdų
Aukšto slėgio vanduo atrodo nekaltai, bet iš arti jis gali būti gana agresyvus. Jei antgalį laikote vos kelių centimetrų atstumu nuo kėbulo, rizikuojate pažeisti jautresnes vietas: atšokusius dažus, seną laką, gumines tarpines, lipdukus, parkavimo jutiklių zonas, plastiko detales ar net silpniau pritvirtintus elementus. Ypač pavojinga stiprią srovę nukreipti į jau pažeistas dažų vietas, kur yra akmenukų išdaužų ar rūdžių pradžia.
Saugus atstumas dažniausiai yra apie 40–50 centimetrų nuo kėbulo. Tokiu atstumu srovė dar pakankamai stipri, kad nuplautų nešvarumus, bet mažesnė rizika padaryti žalą. Plaunant ratus ar arkų zonas galima priartėti kiek labiau, tačiau vis tiek reikia vengti tiesioginio agresyvaus taikymo į jautrias detales. Slėgis turi valyti, o ne daužyti automobilį.
Taip pat nereikėtų ilgai laikyti srovės vienoje vietoje. Geriau judėti tolygiai, plaunant paviršių juostomis. Jei vieną dėmę bandote „iššauti“ vandeniu iš arti, tikėtina, kad problema yra ne vandens slėgis, o tai, jog nešvarumui reikia daugiau chemijos arba rankinio valymo. Bekontaktė plovykla nėra stebuklas – labai prilipusį purvą ji ne visada pašalina idealiai.
Plauti reikia ne chaotiškai, o aiškia tvarka
Daugelis vairuotojų plovykloje blaškosi: truputį ant kapoto, truputį ant ratų, tada ant stogo, paskui vėl prie durelių. Tokiu būdu lengva praleisti vietas ir palikti dryžius. Geriausia laikytis aiškios sistemos. Pirmiausia galima greitai nuplauti stambų purvą, ypač jei automobilis labai purvinas. Tada užpurkšti putas arba plovimo priemonę, leisti jai veikti, o po to kruopščiai nuplauti visą automobilį nuo viršaus į apačią.
Nuplovimas nuo viršaus į apačią yra logiškas, nes purvas ir chemijos likučiai teka žemyn. Jei pradėsite nuo apačios, vėliau nuo stogo ir langų nubėgęs nešvarus vanduo vėl pateks ant jau nuplautų vietų. Ypatingą dėmesį verta skirti veidrodėliams, durelių rankenoms, grotelių tarpams, numerių zonai, galiniam dangčiui ir slenksčiams. Būtent ten dažniausiai lieka neišplautų putų ar purvo.
Ratus geriau plauti atskirai ir neskubant. Stabdžių dulkės ir kelio purvas prie ratlankių prikimba stipriau nei įprastos dulkės ant kėbulo. Jei plovykloje yra atskira programa ratams, verta ja pasinaudoti. Tik nereikia ratams skirtos chemijos purkšti ant įkaitusių ratlankių ar stabdžių diskų iškart po ilgos kelionės – geriau leisti jiems pravėsti.
Po plovimo paliktas vanduo gali sugadinti visą rezultatą
Viena dažniausių priežasčių, kodėl automobilis po bekontaktės plovyklos neatrodo idealiai, yra džiūstantys vandens lašai. Jei vanduo kietas, ant kėbulo gali likti kalkių dėmės, ypač ant tamsių automobilių. Saulėje jos išryškėja labai greitai. Vairuotojas ką tik sumokėjo už plovimą, o po pusvalandžio automobilis vėl atrodo dėmėtas.
Jei plovykloje yra demineralizuoto vandens arba „osmozės“ programa, verta ją naudoti paskutiniam skalavimui. Toks vanduo paprastai palieka mažiau dėmių, nes jame mažiau mineralų. Tačiau net ir tada geriausias rezultatas gaunamas, kai po plovimo automobilis bent svarbiausiose vietose nusausinamas. Tam tinka švarus mikropluošto rankšluostis, kuris gerai sugeria vandenį ir nebraižo paviršiaus.
Svarbu nenaudoti senos purvinos šluostės, kuri mėtėsi bagažinėje nuo praėjusios žiemos. Tokia šluostė gali turėti smėlio ir purvo dalelių, kurios paliks mikroįbrėžimų. Jei jau sausinate automobilį, naudokite tam skirtą švarų mikropluoštą. Labiausiai verta nusausinti langus, veidrodėlius, kapotą, stogą ir tamsias kėbulo vietas, kur dėmės matosi labiausiai.
Vaškas ir apsauginės dangos padeda, bet jų nereikia painioti su plovimu
Daug bekontakčių plovyklų siūlo vaškavimo ar polimerinės apsaugos programą. Ji gali suteikti papildomo blizgesio, pagerinti vandens nubėgimą ir padėti automobiliui ilgiau išlikti švaresniam. Tačiau tai nereiškia, kad tokia programa pakeičia kruopštų plovimą. Jei ant kėbulo liko purvo, vaškas tiesiog atsidurs ant nešvaraus paviršiaus ir rezultatas bus prastesnis.
Apsauginės programos geriausiai veikia tada, kai automobilis jau gerai nuplautas. Pirmiausia reikia pašalinti purvą, putas ir chemijos likučius, tik tada rinktis vašką arba papildomą apsaugą. Po to vėl svarbus geras galutinis skalavimas. Jei to nepadarysite, gali likti riebokų žymių arba netolygaus blizgesio.
Tiems, kurie nori ilgalaikio efekto, bekontaktė plovykla gali būti tik priežiūros dalis. Kartais automobilį vis tiek verta nuplauti rankomis, ypač jei ant kėbulo yra prilipusių vabzdžių, kelio dervos, medžių sakų ar kitų sunkiai pašalinamų nešvarumų. Bekontaktis plovimas puikus kasdienei priežiūrai, bet jis ne visada pakeičia kruopštų detalų valymą.
Žiemą ir po lietaus klaidos dar brangesnės
Lietuvoje automobiliai daug kenčia ne tik nuo vasaros dulkių, bet ir nuo žiemos druskų, purvo bei kelio chemijos. Po žiemos ar šlapio sezono bekontaktėje plovykloje ypač svarbu gerai nuplauti automobilio apačią, ratų arkas ir slenksčius. Būtent ten kaupiasi daugiausia agresyvių nešvarumų, kurie ilgainiui skatina koroziją.
Jei plaunate automobilį šaltuoju metu, reikia pagalvoti ir apie durelių tarpines, spyneles bei veidrodėlius. Po plovimo vanduo gali užšalti, todėl verta sausai nuvalyti gumines tarpines arba naudoti tam skirtas priežiūros priemones. Kitaip ryte gali tekti nemaloniai nustebti, kai durelės tiesiog nenori atsidaryti.
Po lietaus automobilis dažnai atrodo lyg savaime apsiplovęs, bet tai apgaulė. Lietus nuplauna tik dalį dulkių, o ant kėbulo palieka nešvaraus vandens, purvo ir mineralų pėdsakus. Jei po tokio lietaus automobilis dar pastovi saulėje, dėmės gali įsitvirtinti labiau. Todėl periodiškas plovimas vis tiek reikalingas, ypač jei norite saugoti dažų blizgesį.
Kada bekontaktės plovyklos neužtenka
Bekontaktė plovykla gerai tinka greitam purvo nuplovimui, bet nereikia tikėtis stebuklo, jei automobilis labai apleistas. Prilipę vabzdžiai, derva, medžių sakai, senos kalkių dėmės ar stabdžių dulkės ant ratlankių dažnai reikalauja specialių priemonių ir švelnaus mechaninio valymo. Jei tokį purvą bandysite nuplauti vien slėgiu, galite praleisti daug laiko ir vis tiek negauti gero rezultato.
Taip pat bekontaktė plovykla ne visada idealiai pašalina ploną kelio apnašų sluoksnį, kuris lieka ant kėbulo net po plovimo. Kartais automobilis iš tolo atrodo švarus, bet perbraukus pirštu paviršius vis dar būna šiurkštokas. Tokiu atveju reikalingas rankinis plovimas su kokybiška kempine ar plovimo pirštine, bet tik tada, kai didžioji dalis purvo jau nuplauta, kad nebraižytumėte dažų.
Jei automobilis turi keraminę dangą, apsauginę plėvelę ar neseniai buvo poliruotas, verta rinktis švelnesnes programas ir vengti labai agresyvios chemijos. Ne visos plovyklos naudoja vienodas priemones, todėl jei labai rūpinatės automobilio danga, geriau rinktis patikimą vietą, o ne pirmą pasitaikiusią plovyklą vien todėl, kad ji arčiausiai namų.
Signalas paprastas: bekontaktė plovykla saugi tik tada, kai ja naudojatės protingai
Bekontaktis plovimas gali būti puikus pasirinkimas, jei norite greitai nuplauti automobilį ir sumažinti įbrėžimų riziką. Tačiau saugumas priklauso ne tik nuo pačios plovyklos, bet ir nuo vairuotojo veiksmų. Neplaukite įkaitusio automobilio saulėje, neleiskite putoms išdžiūti, laikykite purkštuvą tinkamu atstumu, plaukite aiškia tvarka ir nepamirškite galutinio skalavimo.
Jei norite tikro blizgesio, vien nupurkšti ir nuvažiuoti dažnai neužtenka. Reikia nuplauti ne tik matomas vietas, bet ir slenksčius, ratų arkas, galinę dalį, veidrodėlius bei numerių zoną. Po plovimo verta naudoti demineralizuotą vandenį ir, jei reikia, nusausinti automobilį švariu mikropluoštu. Tai smulkmenos, bet būtent jos atskiria greitai aplietą automobilį nuo tokio, kuris iš tikrųjų atrodo švarus.
Didžiausia klaida yra manyti, kad bekontaktė plovykla viską padarys už jus. Ji suteikia įrankius, bet rezultatas priklauso nuo to, kaip jais naudojatės. Jei laikysitės kelių paprastų taisyklių, automobilio dažai ilgiau išliks gražūs, o po plovimo matysite ne dryžius ir dėmes, o tikrą blizgesį.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
