Daugelis žmonių yra pastebėję keistą dalyką: visą dieną telefonas tyli, o vos ateina vakaras, staiga prasideda. Skambina „banko darbuotojas“, atkeliauja žinutė apie neva blokuojamą paskyrą, kažkas siūlo atsiimti laimėjimą arba „pažįstamas“ socialiniame tinkle prašo skubiai paskolinti pinigų.
Tai nėra atsitiktinumas. Sukčiai labai gerai supranta, kada žmogų lengviausia palaužti. Jie renkasi ne tik numerius, bet ir laiką. Vakaras jiems patogus todėl, kad po ilgos dienos žmogus būna pavargęs, mažiau budrus ir dažniau reaguoja automatiškai.
Dieną daugelis dar dirba, bendrauja su kolegomis, skuba tarp reikalų, lengviau pasitikrina informaciją. Vakare situacija kita. Žmogus grįžta namo, atsisėda ant sofos, įsijungia telefoną, pradeda naršyti socialinius tinklus, atsakinėti į žinutes, žiūrėti trumpus vaizdo įrašus. Atrodo, kad jis ilsisi, bet galva vis dar gauna didžiulį informacijos kiekį.
Būtent tokiu metu ir įvyksta pavojingiausi paspaudimai.
Vakare smegenys jau nebe tokios budrios
Po darbo dienos žmogaus dėmesys būna gerokai išsekęs. Net jei atrodo, kad dar galite normaliai galvoti, sprendimai dažnai priimami greičiau, paviršutiniškiau ir su mažiau abejonių. Tai vadinama kognityviniu nuovargiu — būsena, kai smegenims sunkiau analizuoti informaciją ir įvertinti riziką.
Sukčiai tuo naudojasi. Jie žino, kad pavargęs žmogus rečiau sustos ir pagalvos: ar tikrai čia mano bankas? Ar tikrai operatorius siunčia tokią nuorodą? Ar tikrai draugas rašytų iš nežinomos sąskaitos ir prašytų pinigų?
Vakare dažniau suveikia paprasta reakcija: atidaryti, paspausti, atsakyti, padiktuoti kodą, pervesti pinigus. Ne todėl, kad žmogus kvailas. Todėl, kad jis pavargęs.
Čia ir yra sukčių stiprybė. Jie nebūtinai turi būti labai išradingi. Jiems pakanka pataikyti į momentą, kai žmogaus apsauga jau nusilpusi.
„Bankas“ skambina tada, kai norisi tik ramybės
Viena dažniausių schemų — skambutis iš neva banko saugumo skyriaus. Žmogui pasakoma, kad iš jo sąskaitos šiuo metu bandoma pervesti pinigus, kažkas prisijungė prie el. bankininkystės arba reikia skubiai patvirtinti tapatybę.
Skambinantysis dažnai kalba greitai, užtikrintai ir spaudžia. Jis neleidžia ramiai pagalvoti, užduoda klausimus, kartoja, kad „reikia veikti dabar“, nes kitaip pinigai dings. Vakare toks spaudimas veikia dar stipriau, nes žmogus jau neturi jėgų ginčytis ar tikrinti kiekvienos detalės.
Tuomet paprašoma padiktuoti SMS kodą, prisijungti prie banko, patvirtinti veiksmą programėlėje arba įsidiegti nuotolinio valdymo programą. Sukčius viską pateikia kaip pagalbą, nors iš tikrųjų žmogus pats atiduoda prieigą prie savo pinigų.
Svarbiausia taisyklė čia labai paprasta: bankas niekada neprašo padiktuoti prisijungimo kodų, Smart-ID PIN kodų, mokėjimų patvirtinimų ar slaptažodžių. Jei skambutis kelia įtampą ir verčia skubėti, tai jau rimtas pavojaus signalas.
Tokiu atveju reikia padėti ragelį ir pačiam paskambinti oficialiu banko numeriu. Ne tuo, kurį padiktavo skambintojas, o tuo, kuris nurodytas banko svetainėje ar kortelės kitoje pusėje.
Žinutės apie blokuojamas paskyras — dar vienas vakarinis kabliukas
Kita populiari schema — SMS arba el. laiškas apie neva blokuojamą telefono numerį, paskyrą, siuntą, mokėjimą ar banko kortelę. Tekstas dažniausiai trumpas ir nervinantis: „Jūsų paskyra bus užblokuota“, „Patvirtinkite duomenis“, „Neapmokėta siunta“, „Sustabdyta paslauga“.
Šalia būna nuoroda. Ji atrodo panaši į banko, operatoriaus, pašto ar kurjerių tarnybos puslapį, bet iš tikrųjų veda į sukčių sukurtą kopiją. Žmogus įveda prisijungimo duomenis, kortelės numerį ar kitą informaciją, o ji iškart patenka nusikaltėliams.
Vakare tokios žinutės pavojingos todėl, kad žmogus dažnai naršo telefone automatiškai. Vienas pranešimas, kitas, trečias. Pirštas paspaudžia greičiau, nei galva spėja paklausti, ar čia tikra.
Ypač pavojingos žinutės, kuriose kuriamas skubos jausmas. Jei rašoma, kad paskyra bus užblokuota po kelių minučių, siunta grąžinama šiandien arba mokėjimą reikia patvirtinti tuoj pat, verta sustoti. Sukčiai skubina todėl, kad nenori, jog žmogus spėtų patikrinti informaciją.
Netikras artimojo prašymas gali suveikti per kelias minutes
Dar viena labai skaudi schema — žinutė iš neva draugo, vaiko, giminaičio ar pažįstamo. Ji gali ateiti per „Messenger“, „WhatsApp“, SMS ar kitą programėlę. Tekstas dažnai paprastas: „Labas, gali paskolinti iki rytojaus?“, „Man bėda, reikia skubiai pervesti“, „Man neveikia bankas, padėk“.
Kartais sukčiai naudoja nulaužtas tikrų žmonių paskyras, todėl žinutė atrodo dar įtikinamiau. Matote pažįstamą vardą, nuotrauką, ankstesnius susirašinėjimus, ir budrumas sumažėja.
Vakare tokį prašymą lengva priimti emociškai. Jei rašo artimas žmogus, norisi padėti. Jei žinutėje yra žodis „skubiai“, galva nebeieško logikos, o ranka jau jungiasi prie banko.
Tokiais atvejais būtina paskambinti tam žmogui. Ne rašyti tame pačiame pokalbyje, nes ten gali sėdėti sukčius, o paskambinti telefonu arba susisiekti kitu kanalu. Vienas trumpas skambutis gali išgelbėti šimtus ar net tūkstančius eurų.
„Laimėjote prizą“ — schema, kuri vis dar veikia
Atrodytų, kad istorijos apie netikėtas loterijas jau seniai turėjo išnykti. Bet jos veikia iki šiol. Žmogus gauna pranešimą, kad laimėjo telefoną, kuponą, piniginį prizą ar kitą dovaną. Tereikia „patvirtinti tapatybę“, „apmokėti pristatymą“ arba įvesti kortelės duomenis.
Vakare tokie pranešimai atrodo patrauklesni nei ryte. Po sunkios dienos nemokama dovana gali suveikti kaip mažas malonus netikėtumas. Sukčiai būtent to ir siekia — kad žmogus trumpam patikėtų, jog jam tiesiog pasisekė.
Tačiau jei loterijoje nedalyvavote, nieko ir nelaimėjote. O jeigu prašoma banko kortelės duomenų dėl „prizo atsiėmimo“, tai beveik visada yra bandymas išvilioti pinigus.
Tikros įmonės neprašo suvesti kortelės duomenų į keistą nuorodą tam, kad galėtumėte gauti dovaną. O „pristatymo mokestis“ už neva laimėtą prizą dažnai tėra masalas.
Kodėl vakare taip sunku padėti telefoną
Vakaras daugeliui tampa laiku, kai telefonas praktiškai prilimpa prie rankos. Darbo nebėra, namų ruoša baigta arba atidėta, televizorius fone, o ekrane vienas po kito krenta pranešimai. Socialiniai tinklai, naujienos, vaizdo įrašai, reklamos, draugų žinutės — viskas susimaišo į vieną srautą.
Tokioje būsenoje žmogus praranda aiškų laiko pojūtį. Atrodo, kad pažiūrėjo tik kelias minutes, o praėjo valanda. Smegenys pavargusios, bet vis tiek gauna naujos informacijos, todėl darosi vis sunkiau atskirti, kas svarbu, o kas tik triukšmas.
Sukčių žinutė tokiame sraute ne visada atrodo kaip kažkas išskirtinio. Ji tiesiog įkrenta tarp kitų pranešimų. Ir būtent tai pavojinga — žmogus ją apdoroja taip pat greitai, kaip eilinį socialinio tinklo komentarą.
Pavargęs žmogus dažnai nenori tikrinti. Jis nori greitai „sutvarkyti“ problemą ir grįžti prie ramybės. Sukčiai tą labai gerai supranta.
Paprasčiausia apsauga — pauzė
Vienas veiksmingiausių būdų apsisaugoti nuo vakarinio sukčiavimo yra labai paprastas: nieko nedaryti iš karto. Jeigu skambina nepažįstamas numeris ir kalba apie pinigus, sąskaitą, kodus ar grėsmę — padėkite ragelį. Jeigu žinutėje yra nuoroda ir raginimas skubėti — nespauskite. Jeigu kažkas prašo pinigų — patikrinkite kitu būdu.
Pauzė gali būti vos kelių sekundžių, bet ji grąžina kontrolę. Įkvėpti, atsitraukti nuo ekrano ir paklausti savęs: ar aš dabar tikrai mąstau blaiviai? Ar nesu pervargęs? Ar čia nėra spaudimo veikti tuoj pat?
Sukčiai nekenčia pauzės. Jų schemos veikia tada, kai žmogus reaguoja impulsyviai. Kai atsiranda laiko pagalvoti, iliuzija dažnai subyra.
Dar geriau — svarbius finansinius klausimus spręsti ryte arba dieną, kai galva švaresnė. Jei vakare gavote įtartiną žinutę iš banko, operatoriaus ar kurjerių tarnybos, neskubėkite. Ryte prisijunkite per oficialią programėlę arba svetainę ir patikrinkite, ar problema apskritai egzistuoja.
Telefono nustatymai gali labai padėti
Išmanusis telefonas gali būti ne tik rizikos šaltinis, bet ir apsaugos priemonė. Vienas paprasčiausių žingsnių — įjungti režimą „Netrukdyti“ tam tikromis valandomis. Pavyzdžiui, nuo 21 val. iki ryto. Tada nežinomi numeriai netrukdys tada, kai esate labiausiai pavargę.
Žinoma, šį režimą reikia susidėlioti protingai. Artimųjų numerius galima įtraukti į išimtis, kad svarbūs skambučiai vis tiek pasiektų. Taip pat verta pagalvoti apie kurjerius, gydytojus ar kitus numerius, kurių tikrai laukiate.
Kitas naudingas dalykas — įjungti skambučių atpažinimo ir šlamšto filtravimo funkcijas. Daugelis telefonų jau dabar gali įspėti, kad numeris galimai susijęs su sukčiavimu ar brukalu. Tai nėra šimtaprocentinė apsauga, bet papildomas signalas sustoti.
Taip pat verta telefone ir banko programėlėse įjungti papildomus saugumo nustatymus: pranešimus apie operacijas, mokėjimų limitus, dviejų veiksnių autentifikaciją. Kuo daugiau kliūčių sukčiui, tuo mažiau šansų, kad vienas vakarinis paspaudimas baigsis tuščia sąskaita.
Ką daryti, jei jau paspaudėte
Jeigu vakare vis dėlto paspaudėte įtartiną nuorodą, suvedėte duomenis ar padiktavote kodą, svarbiausia — ne laukti ir negėdytis. Sukčiai gyvena iš žmonių delsimo. Kuo greičiau sureaguosite, tuo didesnė tikimybė sumažinti žalą.
Pirmiausia reikėtų nedelsiant susisiekti su banku ir paprašyti blokuoti kortelę ar sąskaitos operacijas, jei yra rizika, kad duomenys pateko sukčiams. Jei suvedėte prisijungimo duomenis, būtina pakeisti slaptažodžius. Jei naudojote tą patį slaptažodį keliose vietose, keisti reikia visur.
Taip pat verta pranešti apie incidentą policijai arba per oficialius elektroninių nusikaltimų pranešimo kanalus. Net jei pinigų atgauti nepavyks iš karto, tokie pranešimai padeda fiksuoti schemas ir perspėti kitus.
Labai svarbu apie tokius atvejus pasakyti artimiesiems, ypač vyresniems žmonėms. Ne gąsdinant, o paprastai paaiškinant, kad sukčiai dažnai skambina būtent tada, kai žmogus pavargęs ir nori kuo greičiau baigti pokalbį.
Sukčiai nėra protingesni už jus — jie tik renkasi tinkamą momentą
Didžiausia klaida manyti, kad apgaunami tik patiklūs ar nieko nesuprantantys žmonės. Sukčiai taikosi į visus. Jie puikiai žino, kad net atsargus žmogus vakare gali būti pavargęs, išsiblaškęs, susierzinęs arba tiesiog norėti kuo greičiau išspręsti neva iškilusią problemą.
Būtent todėl jų skambučiai ir žinutės dažnai pasirodo tada, kai diena jau baigiasi. Kai dėmesys silpnesnis. Kai norisi ramybės. Kai telefonas tampa paskutiniu dalyku prieš miegą.
Jeigu vakare sulaukiate skambučio apie pinigus, banką, kodus, paskyras ar skubią pagalbą, geriausia reakcija — sustoti. Ne spausti, ne diktuoti, ne pervesti, o patikrinti. Ryte daug kas atrodo visai kitaip nei vakare, kai galva jau pavargusi.
Telefoną galima padėti ant stalo. Įtartiną žinutę galima palikti neatsakytą. Skambutį galima nutraukti.
Dažnai būtent tas vienas nepadarytas paspaudimas ir išsaugo pinigus.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
