Marijampolietis patikėjo „banko darbuotoju“ ir „policininku“: iš vyro sukčiai išviliojo 11 tūkst. eurų

Marijampolėje užfiksuotas dar vienas skaudus telefoninio sukčiavimo atvejis. Iš vyro sukčiai išviliojo 11 tūkst. eurų – sumą, kuri daugeliui žmonių gali reikšti metų santaupas, saugumo jausmą ar pinigus, kauptus juodai dienai.

Policijos departamento duomenimis, liepos 6 dieną, apie 17 valandą, 1955 metais gimusiam vyrui paskambino nepažįstami asmenys. Jie prisistatė banko darbuotoju ir policijos pareigūnu.

Toks derinys sukčių schemose pasitaiko itin dažnai. Vienas asmuo apsimeta banko atstovu, kitas – teisėsaugos pareigūnu, o žmogui sudaromas įspūdis, kad situacija rimta, skubi ir reikalaujanti greito sprendimo. Dažniausiai kalbama apie esą įtartinas operacijas, bandymą pasisavinti pinigus, būtinybę „apsaugoti sąskaitą“ arba padėti tyrimui.

Marijampolietis patikėjo melaginga istorija ir neteko 11 000 eurų. Dėl sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kodėl žmonės vis dar patiki tokiais skambučiais?

Iš šalies kartais lengva pasakyti: „Kaip galima patikėti?“ Tačiau tokia reakcija labai paviršutiniška. Sukčiai dirba ne su logika, o su žmogaus baime, skuba ir pasitikėjimu institucijomis.

Kai nepažįstamas balsas telefone prisistato banko darbuotoju, o netrukus pokalbyje atsiranda ir tariamas policijos pareigūnas, žmogui gali pasirodyti, kad reikalas tikras. Ypač jei sukčiai kalba užtikrintai, vartoja oficialiai skambančias frazes, mini dokumentus, tyrimą, sąskaitų saugumą ar galimą nusikaltimą.

Tokiose situacijose žmogui dažnai nepaliekama laiko pagalvoti. Jis spaudžiamas veikti čia ir dabar. Sukčiai gali gąsdinti, kad pinigai tuoj bus pavogti, kad sąskaita užblokuota, kad būtina nedelsiant perduoti duomenis, išimti grynuosius ar atlikti pavedimą.

Būtent skuba yra vienas aiškiausių pavojaus ženklų.

Bankas ir policija taip nesielgia

Labai svarbu prisiminti: tikri banko darbuotojai ir policijos pareigūnai telefonu neprašo perduoti pinigų, atskleisti prisijungimo duomenų, kortelės PIN kodo, „Smart-ID“ ar mobiliojo parašo kodų.

Jie taip pat neprašo pervesti pinigų į „saugią sąskaitą“, atiduoti santaupų atvykusiam asmeniui ar atlikti veiksmų, kuriuos diktuoja nepažįstamas žmogus telefonu.

Jeigu jums skambina tariamas banko darbuotojas ir sako, kad su jūsų sąskaita vyksta kažkas įtartino, saugiausias veiksmas – nutraukti pokalbį ir pačiam paskambinti oficialiu banko numeriu. Ne tuo numeriu, kurį padiktavo skambinantysis, o tuo, kuris nurodytas banko interneto svetainėje arba ant mokėjimo kortelės.

Tas pats galioja ir policijai. Jei kyla abejonių, galima skambinti bendruoju pagalbos telefonu arba kreiptis į artimiausią policijos komisariatą.

Sukčiai taikosi ne tik į vyresnius žmones

Nors dažnai manoma, kad telefoniniai sukčiai daugiausia apgauna vyresnio amžiaus gyventojus, iš tikrųjų aukomis tampa įvairaus amžiaus žmonės. Skiriasi tik schemos.

Vyresniems dažniau skambinama apsimetant banku, policija, artimaisiais ar medikais. Jaunesni žmonės dažniau viliojami netikromis investicijomis, siuntų nuorodomis, pirkimo ir pardavimo platformomis, netikromis banko žinutėmis ar socialinių tinklų paskyromis.

Bendra visų šių istorijų taisyklė viena: sukčiai siekia, kad žmogus pats padarytų veiksmą – pervestų pinigus, patvirtintų mokėjimą, perduotų kodą, įdiegtų programėlę ar atiduotų grynuosius.

Ir kai pinigai iškeliauja, juos susigrąžinti būna labai sunku.

Ką daryti, jei sulaukėte įtartino skambučio?

Pirmas patarimas – neskubėti. Sukčiai labai nemėgsta pauzių, nes būtent per pauzę žmogus gali susivokti.

Jei skambintojas sako, kad yra iš banko ar policijos, paklauskite jo vardo, pavardės, padalinio, bet nepasitikėkite vien atsakymais. Sukčiai gali būti pasiruošę. Svarbiausia – patys perskambinkite oficialiu numeriu.

Nespauskite jokių nuorodų, kurias gaunate pokalbio metu. Nediktuokite jokių kodų. Neįveskite „Smart-ID“ ar mobiliojo parašo patvirtinimų, jei patys nepradėjote operacijos. Neperveskite pinigų į neva saugias sąskaitas.

Jei pokalbis kelia įtampą, tiesiog padėkite ragelį. Mandagumas čia nėra svarbiausias dalykas. Jūsų pinigai ir saugumas svarbiau už tai, ar nepažįstamas skambintojas įsižeis.

Pasikalbėkite su tėvais ir seneliais

Tokios istorijos skaudžiausios todėl, kad dažnai paliečia žmones, kurie visą gyvenimą taupė, pasitikėjo institucijomis ir nėra pratę prie agresyvių sukčiavimo schemų. Todėl viena svarbiausių prevencijos priemonių – paprastas pokalbis šeimoje.

Pasakykite tėvams, seneliams, vyresniems kaimynams ar giminaičiams labai aiškiai: jei skambina bankas ar policija ir prašo pinigų, kodų ar skubių veiksmų – tai beveik neabejotinai sukčiai.

Susitarkite dėl paprastos taisyklės: prieš darant bet kokį pavedimą ar perduodant pinigus, jie pirmiausia paskambina jums arba kitam patikimam artimajam. Net jei skambintojas sako, kad „niekam nesakykite, vyksta tyrimas“, būtent tai ir yra pavojaus ženklas.

Sukčiai dažnai izoliuoja auką. Jie nenori, kad žmogus pasitartų. Todėl šeimos susitarimas gali išgelbėti santaupas.

Jei pinigai jau perduoti – veikti reikia iš karto

Jeigu supratote, kad galėjote tapti sukčių auka, nereikia laukti rytojaus. Kuo greičiau kreipkitės į banką ir policiją. Jei pinigai buvo pervesti, bankas gali bandyti stabdyti operaciją ar imtis kitų veiksmų, bet laikas čia labai svarbus.

Jei atskleidėte prisijungimo duomenis ar patvirtinote įtartinus veiksmus, būtina nedelsiant blokuoti korteles, keisti slaptažodžius, tikrinti sąskaitas ir informuoti banką.

Svarbiausia – nesigėdyti. Sukčiai būtent ir naudojasi tuo, kad žmogus po apgavystės jaučiasi kaltas, sutrikęs ir nenori apie tai kalbėti. Tačiau kuo greičiau pranešama, tuo daugiau šansų bent dalį žalos sumažinti.

11 tūkst. eurų – ne tik skaičius

Šioje Marijampolės istorijoje 11 tūkst. eurų nėra vien eilutė policijos suvestinėje. Tai žmogaus pinigai, jo saugumas ir jo pasitikėjimas. Tokios apgavystės palieka ne tik finansinę, bet ir emocinę žalą.

Todėl apie jas reikia kalbėti ne su pašaipa, o su rimtu perspėjimu. Sukčiai tampa vis įžūlesni, o jų scenarijai – vis labiau įtikinami. Šiandien jie skambino marijampoliečiui, rytoj gali paskambinti bet kuriam iš mūsų artimųjų.

Tad klausimas paprastas: ar jūsų tėvai, seneliai ir vyresni giminaičiai žino, kad bankas ir policija telefonu neprašo pinigų ar prisijungimo kodų?

Jei nesate tikri, verta jiems paskambinti šiandien. Toks pokalbis gali kainuoti kelias minutes, bet sutaupyti tūkstančius.