Sukčiai persikėlė į „WhatsApp“: viena nekalta žinutė gali ištuštinti banko sąskaitą

Telefonas suvibruoja, ekrane pasirodo „WhatsApp“ žinutė. Nieko ypatingo – taip šiandien bendraujame su šeima, draugais, pirkėjais, kurjeriais, kolegomis. Būtent todėl sukčiams ši programėlė tapo tokia patogi. Žmogus čia mažiau įtarus nei gavęs keistą el. laišką. Žinutė atrodo asmeniškesnė, artimesnė, skubesnė. O sukčiams kartais užtenka vos kelių sekundžių, kad žmogus paspaustų nuorodą ir pats atvertų duris į savo banko sąskaitą.

Naujos sukčiavimo schemos per „WhatsApp“ pavojingos ne tuo, kad jos labai sudėtingos. Priešingai – jos dažnai būna baisiai paprastos. Sukčius apsimeta banku, kurjeriu, pirkėju iš skelbimų portalo, valstybės institucija ar net artimu žmogumi. Žinutėje paprastai būna viena emocija: skuba. Sąskaita bus užblokuota. Siunta nebus pristatyta. Vaikui reikia pinigų. Pirkėjas laukia patvirtinimo. Kortelę būtina „atnaujinti“. Ir jei žmogus sureaguoja automatiškai, klaida gali kainuoti labai brangiai.

Sukčiai nebeatrodo kaip sukčiai – ir čia didžiausia bėda

Anksčiau sukčiavimo žinutes buvo lengviau atpažinti. Jos būdavo pilnos klaidų, keistų sakinių, absurdiškų pažadų ir svetimų adresų. Dabar viskas pasikeitė. Tekstai tampa tvarkingesni, logotipai – panašesni į tikrus, o žinutės parašytos taip, kad žmogus nespėtų ramiai pagalvoti.

Pavyzdžiui, žmogus gauna pranešimą: „Jūsų banko paskyra laikinai apribota. Patvirtinkite tapatybę.“ Apačioje – nuoroda. Ji atrodo beveik kaip tikro banko puslapis. Žmogus paspaudžia, pamato pažįstamas spalvas, suveda duomenis, tada telefone gauna „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ patvirtinimą. Jam atrodo, kad jis tik prisijungia arba patvirtina tapatybę. Iš tikrųjų tuo metu sukčiai gali bandyti jungtis prie jo banko arba inicijuoti pavedimą.

Pavojingiausia, kad auka dažnai pati patvirtina operaciją. Ne todėl, kad nori atiduoti pinigus, o todėl, kad nesupranta, ką tvirtina. Sukčiai specialiai rašo: „Patvirtinkite saugumo patikrą“, „Tai tik identifikacija“, „Pinigai nebus nuskaičiuoti“. Žmogus paspaudžia PIN kodą, o po kelių minučių pamato, kad sąskaitoje liko gerokai mažiau nei buvo.

Todėl svarbiausia taisyklė labai paprasta: jeigu jūs pats nepradėjote veiksmo banke, netvirtinkite jokio prašymo telefone. Jei nesijungėte prie banko, nedarėte pavedimo, nekeičiate limito ir nieko neperkate, bet staiga gaunate prašymą patvirtinti veiksmą – sustokite. Tai gali būti ne saugumo patikra, o vagystės pradžia.

„Mama, čia mano naujas numeris“ – žinutė, kuri smogia į širdį

Viena žiauriausių schemų yra apsimetimas artimuoju. Sukčius parašo mamai, tėčiui, močiutei ar seneliui: „Mano telefonas sugedo, rašau iš naujo numerio.“ Tada viskas vystosi labai greitai. Neva reikia apmokėti sąskaitą, padėti su skola, sumokėti už telefoną, pervesti pinigų, nes „dabar negaliu prisijungti prie banko“.

Ši schema veikia todėl, kad ji puola ne protą, o meilę. Kai žmogus galvoja, kad bėdoje yra jo vaikas ar anūkas, jis nori padėti iš karto. Sukčiai tai puikiai supranta. Jie gali net prašyti neskambinti, rašyti tik žinutėmis, aiškinti, kad „negaliu kalbėti“, „telefonas neveikia“, „esu pas gydytoją“, „triukšmas“, „labai skubu“.

Būtent čia reikia padaryti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo nemalonu – nepasitikėti vien žinute. Jei artimasis rašo iš naujo numerio ir prašo pinigų, reikia paskambinti jo senuoju numeriu. Jei neatsiliepia, paskambinti kitam šeimos nariui. Galima paprašyti balso žinutės arba užduoti klausimą, į kurį svetimas žmogus negalėtų atsakyti.

Tikras artimasis supras, kodėl tikrinate. Sukčius supyks, skubins, kaltins, bandys sukelti gėdą: „Tu manimi nepasitiki?“ Ir būtent toks spaudimas yra rimtas ženklas, kad kažkas ne taip.

Siuntos mokestis už 1 eurą gali baigtis šimtais ar tūkstančiais

Dar viena itin dažna apgaulė – netikros kurjerių žinutės. Žmogui parašoma, kad siunta sulaikyta, nepavyko pristatyti, reikia patikslinti adresą arba sumokėti mažą mokestį. Suma dažnai būna juokingai maža – 0,99 Eur, 1,49 Eur ar 2,35 Eur.

Sukčiai specialiai renkasi mažą sumą, nes dėl jos žmogus mažiau įtaria. Jis pagalvoja: „Ai, tiek to, sumokėsiu, kad tik pristatytų.“ Tačiau tikrasis tikslas nėra tas vienas euras. Tikslas – kortelės duomenys, banko prisijungimas arba patvirtinimas programėlėje.

Jeigu tikrai laukiate siuntos, niekada netikrinkite jos per žinutėje atsiųstą nuorodą. Geriau patiems atsidaryti oficialią kurjerio svetainę arba programėlę ir įvesti siuntos numerį. Jei siuntos nelaukėte, tokia žinutė beveik savaime turėtų kelti įtarimą. Ypač jei ji atėjo per „WhatsApp“, iš nepažįstamo numerio ar su keista nuoroda.

SukčiavimaiNuotrauka: Mitriakova Valeriia / Shutterstock.com

Pardavėjai skelbimuose taip pat tampa taikiniais

Sukčiai medžioja ne tik pirkėjus, bet ir pardavėjus. Žmogus įdeda skelbimą, parduoda telefoną, baldą, vaikišką vežimėlį ar buitinę techniką. Netrukus parašo „pirkėjas“. Jis mandagus, nesidera, nori pirkti greitai ir siūlo labai patogų variantą – neva apmokėjimą per kurjerį ar saugią platformą.

Tada atsiunčia nuorodą, kur pardavėjas esą turi „priimti pinigus“. Tai skamba logiškai, nes žmogus laukia apmokėjimo. Bet čia ir yra kabliukas: norint gauti pinigus, nereikia suvesti banko prisijungimo duomenų, kortelės CVV kodo ar tvirtinti keistų veiksmų banko programėlėje.

Jeigu parduodate daiktą, pirkėjui paprastai pakanka jūsų sąskaitos numerio arba atsiskaitymo per pačią oficialią platformą. Jei „pirkėjas“ siunčia nuorodą ir aiškina, kad būtina prisijungti prie banko, tai beveik neabejotinai apgaulė. Normalus pirkėjas pinigus perveda. Sukčius prašo jūsų „patvirtinti gavimą“.

Kaip atpažinti pavojingą žinutę, kol dar nevėlu

Pavojinga „WhatsApp“ žinutė dažniausiai turi kelis bendrus bruožus. Ji ateina netikėtai. Ji verčia skubėti. Joje yra nuoroda. Joje prašoma suvesti duomenis arba patvirtinti veiksmą. Ir dažnai ji sukelia stiprią emociją – baimę, kaltę, norą padėti, smalsumą ar spaudimą nepraleisti progos.

Ypač atsargiai reikėtų žiūrėti į žinutes, kuriose kalbama apie banko blokavimą, siuntų mokesčius, netikėtą grąžinamą sumą, „saugumo patikrinimą“, naują artimojo numerį arba mokėjimo patvirtinimą. Sukčiai gali naudoti tikrus įmonių pavadinimus, panašius logotipus ir net lietuviškai gana taisyklingą tekstą. Todėl vien klaidų paieška nebeišgelbės.

Daug patikimesnis būdas – tikrinti pačią situaciją. Ar jūs laukėte tokios žinutės? Ar tikrai turite siuntą? Ar bankas paprastai su jumis bendrauja per „WhatsApp“? Ar artimasis tikrai pakeitė numerį? Ar nuoroda veda į oficialų puslapį? Ar jūsų prašo duomenų, kurių niekada nereikėtų niekam atskleisti?

Jei bent viena detalė kelia įtarimą, geriausias sprendimas – nieko nespausti. Banko puslapį atsidarykite patys. Kurjerio informaciją tikrinkite oficialiai. Artimajam paskambinkite kitu kanalu. O jei žinutė atėjo iš nepažįstamo numerio, geriau ją ištrinti ir užblokuoti siuntėją.

Ką daryti, jei jau paspaudėte nuorodą

Vien nuorodos paspaudimas dar nebūtinai reiškia, kad pinigai prarasti. Didžiausia rizika atsiranda tada, kai žmogus suveda prisijungimo duomenis, kortelės informaciją, vienkartinius kodus arba patvirtina veiksmus banko programėlėje.

Jei tik paspaudėte nuorodą, bet nieko neįvedėte, uždarykite puslapį, nebespauskite nieko daugiau ir ištrinkite žinutę. Verta stebėti telefoną, ar neatsisiuntė joks neaiškus failas, ir pasitikrinti banko sąskaitą. Tačiau jei suvedėte kortelės ar banko duomenis, delsti negalima. Reikia nedelsiant skambinti bankui oficialiu numeriu, blokuoti kortelę, keisti prisijungimus ir pranešti apie sukčiavimą.

Jeigu patvirtinote veiksmą per „Smart-ID“, „Mobile-ID“ ar banko programėlę, veikti reikia dar greičiau. Tokiu atveju gali būti, kad pinigų pervedimas jau inicijuotas. Kuo greičiau susisieksite su banku, tuo didesnė tikimybė, kad operaciją dar pavyks sustabdyti arba bent jau bus užfiksuotas sukčiavimo kelias.

Svarbu išsaugoti įrodymus: žinutės ekrano nuotraukas, telefono numerį, nuorodą, laiką, banko pranešimus. Tai gali būti reikalinga bankui, policijai ar Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui.

Apie tai būtina kalbėtis su artimaisiais

Sukčiavimas per „WhatsApp“ pavojingas todėl, kad jis ateina į labai asmeninę erdvę. Į tą pačią programėlę, kurioje žmogus gauna anūkų nuotraukas, šeimos žinutes, darbo pokalbius ir draugų juokus. Todėl apsauga prasideda ne nuo sudėtingų technologijų, o nuo paprasto susitarimo šeimoje.

Verta aiškiai pasakyti tėvams, seneliams ir vaikams: jei kas nors per žinutę prašo pinigų, pirmiausia paskambinkite. Jei gaunate banko nuorodą, nespauskite – junkitės tik per oficialią banko programėlę. Jei rašo iš naujo numerio ir sako, kad tai vaikas ar anūkas, patikrinkite kitu būdu. Jei prašo PIN kodų, kortelės CVV ar banko slaptažodžių, tai yra sukčiai.

Tokie pokalbiai gali atrodyti nemalonūs, bet jie gali išgelbėti žmogaus santaupas. Ypač vyresniems žmonėms, kurie dažnai labiau pasitiki žinute, jei joje paminėtas artimas ryšys. Sukčiai tuo naudojasi be jokio gailesčio.

Ir dar vienas dalykas: jei žmogus apsigavo, jo nereikia gėdinti. Sukčiai ieško ne „kvailų“ žmonių. Jie ieško silpnos akimirkos – kai žmogus pavargęs, išsigandęs, skuba, laukia siuntos ar nerimauja dėl vaiko. Gėda tik padeda nusikaltėliams, nes aukos tyli ir nepraneša apie apgaulę.

Svarbiausia – sustoti prieš spaudžiant

Sukčiai per „WhatsApp“ gali atrodyti kaip bankas, kurjeris, pirkėjas, darbdavys, vaikas ar anūkas. Jie nerašo: „Mes norime pavogti jūsų pinigus.“ Jie rašo daug švelniau: „Patvirtinkite“, „apmokėkite“, „padėkite“, „atnaujinkite“, „skubiai“.

Būtent todėl ši schema tokia pavojinga. Ji ne laužia duris, o paprašo žmogaus pačiam jas atrakinti.

Todėl prieš spaudžiant bet kokią nuorodą verta padaryti vieną paprastą dalyką – sustoti. Ne minutėms, ne valandai. Kartais užtenka dešimties sekundžių ir vieno klausimo: ar aš tikrai žinau, kam dabar atiduodu savo duomenis?

Nes šiais laikais tarp saugios banko sąskaitos ir tuščio likučio kartais stovi ne įsilaužėlis su kompiuteriu, o viena nekaltai atrodanti „WhatsApp“ žinutė.