Langai žemyn ar kondicionierius įjungtas? Vasarą šis vairuotojų ginčas pagaliau turi skaičius

Vasarą automobilyje kartais užtenka kelių minučių, kad kantrybė baigtųsi. Sėdynė įkaitusi, vairas nemaloniai karštas, oras salone sunkus, o pirmas rankos judesys būna beveik automatinis: arba spausti kondicionieriaus mygtuką, arba nuleisti langą ir leisti vėjui įsiveržti vidun.

Atrodytų, smulkmena. Vienas mygtukas. Vienas lango paspaudimas. Bet tada prasideda senas vairuotojų ginčas.

Vieni sako, kad kondicionierius „ryja“ degalus arba trumpina elektromobilio nuvažiuojamą atstumą. Kiti atkerta, kad važiuoti su atidarytais langais greitkelyje – tas pats, kas tempti nematomą parašiutą. Treti išvis numoja ranka: kai karšta, svarbiausia ne skaičiai, o tai, kad nereikėtų sėdėti automobilyje kaip šiltnamyje.

Ir vis dėlto skaičiai čia yra. Jie ne tokie paprasti, kaip norėtųsi, bet būtent dėl to ši tema ir įdomi. Nes atsakymas nėra vienas visiems atvejams. Mieste dažniau laimi atidaryti langai, greitkelyje – kondicionierius, o tarp šių dviejų ribų prasideda pilkoji zona, kurioje kiekvienas vairuotojas jau renkasi pagal save.

Viskas priklauso nuo greičio

Pagrindinė taisyklė gana paprasta: važiuojant lėtai, atidaryti langai paprastai kainuoja mažiau nei įjungtas oro kondicionierius. Tačiau kuo greičiau važiuojate, tuo labiau atidaryti langai gadina automobilio aerodinamiką.

Iki maždaug 64 km/val. greičio efektyviau važiuoti nuleistais langais. Miesto gatvėse, lėtesniame eisme, trumpose kelionėse ar važiuojant rajoniniais keliais tai dažnai būna paprasčiausias ir pigiausias būdas pravėdinti saloną. Automobilis juda ne taip greitai, oro pasipriešinimas dar nėra toks didelis, todėl atidaryti langai reikšmingai „nebaudžia“.

Tačiau kai greitis didėja, situacija keičiasi. Važiuojant maždaug nuo 64 iki 120 km/val., prasideda zona, kurioje skirtumas dažnai tampa nebe toks aiškus. Čia daug kas priklauso nuo automobilio formos, jo svorio, vėjo krypties, salono temperatūros, kondicionieriaus nustatymų ir net nuo to, kiek langų atidaryta.

O kai greitis viršija maždaug 120–125 km/val., svarstyklės vis dažniau pasisuka kondicionieriaus naudai. Atidaryti langai tada pradeda kurti tokį oro pasipriešinimą, kad automobilis turi sunaudoti daugiau energijos vien tam, kad įveiktų sutrikdytą oro srautą.

Kitaip tariant, mieste langai gali būti protingas pasirinkimas, bet greitkelyje jie greitai tampa brangiu vėjo malonumu.

Fizika čia negailestinga. Atidarius langus, automobilis praranda dalį savo aerodinaminio efektyvumo. Kuo greičiau jis važiuoja, tuo stipriau oras priešinasi judėjimui. Tuo metu kondicionierius energiją naudoja gana tolygiai – jis apkrauna variklį arba elektromobilio bateriją, bet jo sąnaudos nešoka taip smarkiai vien dėl to, kad greitis padidėjo.

Todėl praktinė taisyklė galėtų būti labai žemiška: jei važiuojate mieste ar lėtai judate priemiesčio keliais, langus galima drąsiau praverti. Jei išvažiuojate į magistralę, kur greitis siekia 100 ar 110 km/val., langus verta uždaryti ir leisti dirbti kondicionieriui.

Ir vis tiek atsiras žmogus, kuris pasakys: „Man geriau natūralus vėjas.“ Kitas atsakys: „O man geriau tyla ir vėsa.“ Ir abu savaip bus teisūs, nes automobilio skaičiai yra viena, o žmogaus komfortas – visai kas kita.

Atidarydami langą išleidžiate šaltą orą

Elektromobiliuose klausimas dar jautresnis

Su įprastais automobiliais kalba dažniausiai sukasi apie degalus. Kiek daugiau sudegins kondicionierius? Ar langai tikrai padidins sąnaudas? Ar verta kentėti karštį dėl kelių centų?

Elektromobiliuose viskas skamba kitaip. Ten vairuotojas galvoja ne apie litrus, o apie kilometrus. Ne apie degalinę, o apie procentus baterijoje. Ne apie tai, kiek kainuos šimtui kilometrų, o apie tai, ar reikės dar vieno sustojimo prie įkroviklio.

Todėl karštą dieną klausimas „langai ar kondicionierius?“ elektromobilio vairuotojui gali atrodyti beveik kaip strateginis sprendimas. Ypač ilgesnėje kelionėje, kai kiekvienas procentas ekrane atrodo svarbesnis nei norėtųsi pripažinti.

Bandymų duomenys rodo, kad elektromobilyje veikiantis kondicionierius gali naudoti maždaug 1,3–1,5 kW galios. Viename bandyme tai reiškė apie 2 proc. baterijos per valandą. Po aštuonių valandų važiavimo su kondicionieriumi baterija sumažėjo maždaug 16 proc., o tai prilygo apie 64 km nuvažiuojamo atstumo.

Skamba daug? Priklauso nuo situacijos.

Jeigu važiuojate visą dieną per karščius, taip, kondicionierius tikrai pasiims savo dalį. Bet įprastoje kelių valandų kelionėje sutaupymas išjungus kondicionierių gali siekti maždaug 16 km. Tai jau nebe toks skaičius, dėl kurio dauguma žmonių norėtų prakaituoti, nervintis, atidarinėti langus greitkelyje ir klausytis vėjo triukšmo.

Čia ir atsiranda esminis klausimas: kiek komforto verta paaukoti dėl keliolikos kilometrų?

Vienam vairuotojui tai atrodys nesąmonė – juk automobilis pirktas tam, kad būtų patogu. Kitam tie keliolika kilometrų gali reikšti ramybę, ypač jei įkrovimo stotelės toli arba kelionės maršrutas neaiškus. Trečias pasakys, kad geriau šiek tiek pakentėti, bet atvažiuoti be papildomo sustojimo.

Nėra vieno atsakymo, nes vairuotojai skirtingi. Vienam svarbiausia taupymas, kitam – tyla salone, trečiam – sveikata, ketvirtam – kad vaikai gale nesėdėtų raudonais veidais ir nesiskųstų, jog „nebėra oro“.

Bet vienas dalykas aiškus: elektromobilio savininkui nereikia paniškai bijoti kondicionieriaus. Jis tikrai naudoja energiją, bet dažniausiai ne tiek, kad dėl jo reikėtų gadinti visą kelionės komfortą.

Kartais brangiausias sprendimas yra ne kondicionierius, o bloga nuotaika po trijų valandų karštame automobilyje.

Ne visi automobiliai vienodai baudžia už atidarytus langus

Čia svarbu dar viena detalė, apie kurią dažnai pamirštama. Automobiliai nėra vienodi. Tai, kas tinka vienam modeliui, nebūtinai taip pat veiks kitam.

Aptakus sedanas, sukurtas taip, kad kuo švariau skrostų orą, atidarius langus gali prarasti daugiau efektyvumo. Jo aerodinamika gera tol, kol kėbulas išlieka uždaras. Kai langai nuleidžiami, oro srautai salone ir aplink automobilį ima maišytis, o tai sukuria papildomą pasipriešinimą.

Tuo metu didelis visureigis ar kampuotesnis automobilis jau iš prigimties turi prastesnį oro pasipriešinimą, todėl atidaryti langai jam gali turėti kiek mažiau dramatišką poveikį. Paprastai tariant, kuo automobilis aerodinamiškesnis, tuo labiau jis „jaučia“, kai vairuotojas atidaro langus važiuodamas dideliu greičiu.

Šiuolaikiniams elektromobiliams tai ypač svarbu. Daugelis jų kuriami taip, kad turėtų kuo mažesnį oro pasipriešinimą, nes nuo to tiesiogiai priklauso nuvažiuojamas atstumas. Todėl greitkelyje nuleisti langai tokiam automobiliui gali kainuoti daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

O mieste viskas vėl apsiverčia. Kai greitis mažas, aerodinamikos nuostoliai nedideli, todėl kondicionierius tampa didesniu energijos vartotoju. Todėl miesto spūstyse ar lėtesniame eisme langai gali būti logiškesnis pasirinkimas, ypač jei lauke dar ne alinantis karštis.

Praktiškai tai reiškia štai ką: iki maždaug 60–80 km/val. langai dažnai yra visai protingas sprendimas, o išvažiavus į greitesnį kelią geriau juos uždaryti ir įjungti kondicionierių.

Bet ar vairuotojai taip ir darys? Čia jau kitas klausimas.

Nes automobilis nėra laboratorija. Tikrame gyvenime važiuojame su vaikais, šunimis, keleiviais, krepšiais, pavargę po darbo, skubėdami prie jūros, įstrigę spūstyje arba bandydami ištverti karščio bangą, kai asfaltas atrodo minkštas nuo kaitros.

Todėl kartais žmogus nesirenka efektyviausio varianto. Jis renkasi tą, kuris leidžia jam išlikti normalesnės nuotaikos.

Ir gal tai nėra taip blogai.

Vis dėlto skaičiai padeda. Jie bent nuima dalį mitų. Kondicionierius nėra visada blogis. Atidaryti langai nėra visada nemokamas vėsinimas. Viskas priklauso nuo greičio, automobilio ir kelionės tipo.

Tad kitą kartą, kai karštą dieną sėdėsite automobilyje ir vėl kils tas pats klausimas, galima prisiminti paprastą taisyklę. Mieste – langai. Greitkelyje – kondicionierius. Tarp jų – sveikas protas.

Nes kartais vairuotojų ginčai baigiasi ne tuo, kas teisus, o tuo, kiek kilometrų per valandą rodo spidometras.