Ar agurkus reikia mirkyti prieš marinuojant? Šią klaidą daro daugelis

Agurkų marinavimo sezonas daugeliui prasideda nuo stiklainių, krapų, česnakų ir krienų paruošimo. Tačiau vienas paprastas žingsnis vis dar kelia ginčų: ar prieš dedant agurkus į stiklainius juos būtina pamirkyti šaltame vandenyje?

Atsakymas priklauso nuo daržovių šviežumo. Jei agurkai ką tik nuskinti ir iš karto marinuojami, dažniausiai pakanka juos kruopščiai nuplauti. Tačiau parduotuvėje, turguje ar virtuvėje kelias valandas pastovėję agurkai pradeda prarasti drėgmę ir elastingumą. Tokiu atveju mirkymas gali lemti, ar atidarius stiklainį agurkai bus maloniai traškūs, ar minkšti ir tuščiaviduriai.

Agurkus geriausia sudėti į didelį dubenį ar puodą ir užpilti labai šaltu vandeniu. Paprastai pakanka 2–3 valandų. Per šį laiką daržovės atgauna dalį prarastos drėgmės ir tampa tvirtesnės.

Jeigu agurkai pastebimai apvytę, juos galima mirkyti šiek tiek ilgiau, tačiau palikti per naktį neverta. Pernelyg ilgas mirkymas nepadarys jų dar traškesnių, o skonis gali tapti blankesnis.

Viskas prasideda nuo tinkamų agurkų

Net geriausias sūrymas neišgelbės prastos kokybės daržovių. Marinavimui labiausiai tinka maži arba vidutinio dydžio lauko agurkai. Jie turėtų būti tvirti, ryškios spalvos, plona odele ir be pažeidimų.

Peraugę agurkai dažnai turi daug stambių sėklų ir vandeningą minkštimą, todėl fermentacijos metu greičiau suminkštėja. Taip pat nereikėtų naudoti agurkų su įtrūkimais, minkštomis dėmėmis ar pelėsio požymiais – vienas sugedęs vaisius gali sugadinti visą stiklainį.

Prieš marinuojant agurkus būtina gerai nuplauti po tekančiu vandeniu. Jų lupti nereikia, nes odelė padeda išlaikyti minkštimo struktūrą. Galų taip pat geriau nenupjauti, nebent jie pažeisti.

Dažniausia klaida slypi ne agurkuose

Daug žmonių daugiausia dėmesio skiria prieskoniams, tačiau pamiršta teisingą sūrymo proporciją. Klasikinė taisyklė paprasta: vienam litrui vandens naudojamas vienas pilnas valgomasis šaukštas nejoduotos akmens druskos.

Vanduo gali būti virintas ir atvėsintas arba geros kokybės šaltinio vanduo. Svarbiausia, kad sūrymas visiškai apsemtų agurkus. Jei jų dalis liks virš skysčio, gali atsirasti pelėsis arba agurkai fermentuosis netolygiai.

Į stiklainį tradiciškai dedama krapų su žiedynais, česnako, krienų šaknies, lauro lapų ir kvapiųjų pipirų. Traškumui padeda ir vyšnių, serbentų ar ąžuolo lapai, kuriuose yra natūralių taninų.

Pirmąsias kelias dienas stiklainius geriausia laikyti kambario temperatūroje, tačiau ne tiesioginiuose saulės spinduliuose. Sūrymo drumstumas, burbuliukai ar nedidelis putojimas reiškia, kad prasidėjo natūrali fermentacija.

Taigi mirkyti agurkus būtina ne visada. Tačiau jei jie nėra ką tik nuskinti, kelioms valandoms panardinti juos į šaltą vandenį tikrai verta. Šis paprastas žingsnis dažnai lemia, ar žiemą iš stiklainio ištrauksite traškų agurką, ar minkštą ir nusivylimą keliantį rezultatą.