Dyzelino pardavimai Lietuvoje krenta trečią mėnesį: gegužę smuko daugiau nei 10 proc.

Lietuvoje parduodamo dyzelino kiekis mažėja jau tris mėnesius iš eilės. Naujausi duomenys rodo, kad gegužę į vidaus rinką išleista dešimtadaliu mažiau dyzelino nei prieš metus, o kartu sumažėjo ir valstybės gaunamos degalų akcizų pajamos.

Dyzelino pardavimų nuosmukis Lietuvoje pavasarį kas mėnesį gilėjo. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, kovą deklaruotas gazolio kiekis buvo 2,6 proc. mažesnis nei prieš metus, balandį mažėjimas siekė 6 proc., o gegužę – jau 10,1 proc. VMI pateikiami duomenys neapima žemės ūkio veiklai naudojamo žymėto gazolio.

Per tris pavasario mėnesius į Lietuvos vidaus rinką išleista 386,9 mln. litrų akcizu apmokestinamo dyzelino. Tai 26,4 mln. litrų, arba 6,4 proc., mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.

Vien gegužę Lietuvoje į rinką išleista 130,2 mln. litrų dyzelino – 14,7 mln. litrų mažiau nei praėjusių metų gegužę.

Mažėjo ir valstybės pajamos

Mažesnius parduodamų degalų kiekius lydėjo mažėjančios akcizų pajamos. Gegužę valstybė iš degalų akcizų surinko 93,9 mln. eurų – 8,1 mln. eurų, arba 7,9 proc., mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Vieno mėnesio rezultatas dar galėtų būti siejamas su sezoniniais svyravimais, tačiau trijų mėnesių iš eilės mažėjimas rodo ryškesnę tendenciją. Tiesa, vien iš pardavimo duomenų negalima tiksliai nustatyti, dėl kokių priežasčių žmonės ir įmonės Lietuvoje nuperka mažiau dyzelino.

Tam įtakos gali turėti pasikeitęs vartojimas, transporto įmonių veiklos apimtys, automobilių parko pokyčiai, degalų kainos ir dalies pirkimų perkėlimas į kitas šalis.

Degalų sektorius kalba apie pirkimus Lenkijoje

Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos prezidentė Kristina Čeredničenkaitė teigia, kad mažėjantys pardavimai rodo neišspręstą Lietuvos degalų rinkos konkurencingumo problemą.

„Vienas silpnesnis mėnuo dar galėtų būti laikomas trumpalaikiu rinkos svyravimu. Tačiau kai dyzelino kiekis mažėja tris mėnesius iš eilės, o nuosmukis nuosekliai gilėja, jau matome aiškią tendenciją“, – sakė ji.

Asociacijos vertinimu, dalis tarptautinio transporto įmonių degalus renkasi pilti kaimyninėje Lenkijoje, kur galutinė dyzelino kaina gali būti palankesnė. Tokiu atveju Lietuva praranda ne tik akcizo, bet ir pridėtinės vertės mokesčio pajamas bei dalį degalinėse sukuriamos ekonominės vertės.

Vis dėlto VMI pardavimo statistika parodo į Lietuvos rinką išleistą degalų kiekį, tačiau pati savaime neatskleidžia, kokia nuosmukio dalis susijusi būtent su degalų pirkimu užsienyje. Tam reikėtų atskiros transporto įmonių, pasienio prekybos ir degalų kainų analizės.

Ką mažėjantys pardavimai reiškia vairuotojams?

Dyzelino pardavimų kritimas savaime nereiškia, kad degalinėse jo kaina turėtų mažėti. Mažmeninei kainai įtakos turi ne tik paklausa Lietuvoje, bet ir pasaulinė naftos kaina, naftos produktų kainos Europos rinkoje, akcizai, PVM, biokomponentų sąnaudos ir degalinių maržos.

Jeigu degalų parduodama mažiau, degalinių tinklai dalį pastoviųjų sąnaudų turi padengti parduodami mažesnį litrų kiekį. Dėl to mažėjanti prekybos apimtis nebūtinai sukuria sąlygas mažesnėms kainoms galutiniam vartotojui.

Ilgiau trunkantis nuosmukis labiausiai gali būti juntamas mažesnėse ar pasienio degalinėse. Praradus didelę dalį tranzitinio ir komercinio transporto klientų, gali būti peržiūrimas jų darbo laikas, paslaugų apimtis ar net veiklos tęstinumas.

Naftos rinkoje vėl išaugo įtampa

Lietuvos degalų rinkos nuosmukis sutapo su nauju neapibrėžtumo etapu pasaulinėje naftos rinkoje. Atnaujinti JAV ir Irano kariniai veiksmai bei pavojus laivybai Hormuzo sąsiauryje sustiprino baimes dėl galimų naftos tiekimo sutrikimų.

Liepos viduryje „Brent“ rūšies naftos kaina priartėjo prie 85 JAV dolerių už barelį ir pasiekė aukščiausią lygį per maždaug mėnesį. Rinkos dalyviai stebi ne tik pačius karinius veiksmus, bet ir tai, ar bus sutrikdytas laivų eismas strategiškai svarbiame Hormuzo sąsiauryje.

Šiuo maršrutu gabenama reikšminga pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis, todėl net laikini laivybos sutrikimai ar padidėjusi rizika laivams gali greitai atsispindėti energijos kainose. Vis dėlto naftos brangimas degalinėse paprastai pasirodo ne tą pačią dieną, o su tam tikru vėlavimu.

Ekonomistas siūlo iš anksto numatyti priemones

Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad Lietuva negali paveikti pasaulinės naftos kainos ar sustabdyti geopolitinių konfliktų, tačiau gali iš anksto parengti priemones, kurios būtų taikomos didelių kainų šuolių metu.

„Staigus naftos brangimas persiduoda degalų kainoms, transporto sąnaudoms ir galiausiai prekių bei paslaugų kainoms. Todėl valstybei reikia lanksčių instrumentų, kuriuos būtų galima taikyti pagal konkrečią rinkos situaciją ir labiausiai paveiktus ekonomikos sektorius“, – sakė ekonomistas.

Jo teigimu, svarbu sprendimų nepradėti ieškoti tik tada, kai naftos kainų šuolis jau pasiekia degalines, vežėjus ir vartotojus. Galimos priemonės turėtų būti iš anksto apibrėžtos, laikinos ir pritaikytos konkrečiam ekonominiam sukrėtimui.

Siūloma dalį akcizo grąžinti vežėjams

Vienas degalų prekybos sektoriaus siūlomų sprendimų – dalinis dyzelino akcizo grąžinimas reikalavimus atitinkantiems vežėjams. Pagal tokį modelį transporto įmonė degalus pirktų Lietuvos degalinėje už įprastą kainą, o vėliau galėtų susigrąžinti nustatytą akcizo dalį.

Pasiūlymo šalininkai teigia, kad tai paskatintų vežėjus daugiau degalų pirkti Lietuvoje, todėl šalyje liktų akcizo, PVM ir kitos su prekyba susijusios pajamos. Toks modelis būtų skirtas ne visiems vairuotojams, o konkrečius kriterijus atitinkančiam komercinio transporto sektoriui.

Tačiau prieš priimant tokį sprendimą reikėtų įvertinti jo kainą valstybės biudžetui, administravimo sudėtingumą ir tai, kiek papildomų degalų pirkimų jis iš tiesų sugrąžintų į Lietuvą. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad lengvata nebūtų nesuderinama su aplinkosaugos ir transporto taršos mažinimo tikslais.

Ar dyzelino kainos Lietuvoje gali kilti?

Artimiausiu metu kainų kryptis daugiausia priklausys nuo pasaulinės naftos rinkos ir padėties Hormuzo sąsiauryje. Jeigu kariniai veiksmai plėsis arba laivyba bus smarkiau sutrikdyta, spaudimas naftos ir degalų kainoms gali išlikti.

Tačiau vien kelių dienų naftos kainos šuolis dar nereiškia, kad tokia pati proporcija automatiškai pabrangs dyzelinas Lietuvos degalinėse. Kainoms įtaką daro valiutų kursai, turimos degalų atsargos, didmeninės sutartys ir konkurencija tarp pardavėjų.

Vairuotojams svarbiausias signalas šiuo metu yra ne vien gegužės pardavimų kritimas, o dviejų tendencijų sutapimas: Lietuvoje mažėja dyzelino rinkos apimtis, o pasaulinėje naftos rinkoje vėl didėja geopolitinė rizika. Tai reiškia, kad artimiausiomis savaitėmis degalų kainų pokyčius verta stebėti atidžiau.