Vakarų Europoje ir pasaulio vandenynuose užfiksuotas rekordinis karštis

Šių metų birželis tapo dar vienu rimtu perspėjimu apie sparčiai besikeičiantį klimatą. Vakarų Europoje užfiksuota aukščiausia vidutinė birželio temperatūra per visą stebėjimų istoriją, o pasaulio vandenynų paviršius taip pat pasiekė naują šio mėnesio šilumos rekordą.

Europos klimato stebėsenos tarnybos „Copernicus“ duomenimis, birželį Vakarų Europoje temperatūra buvo maždaug 3,1 laipsnio Celsijaus aukštesnė už 1991–2020 metų vidurkį. Ankstesnis rekordas buvo pasiektas vos prieš metus, todėl mokslininkams nerimą kelia ne tik patys skaičiai, bet ir tai, kaip greitai jie atnaujinami.

Birželio antroje pusėje Vakarų ir Vidurio Europą apėmusi intensyvi karščio banga daugelyje vietovių atnešė neįprastai aukštą temperatūrą. Kai kur buvo pagerinti mėnesio rekordai, o atskirose vietose termometrų rodmenys viršijo anksčiau bet kuriuo metų laiku fiksuotas reikšmes.

Vienas ryškiausių pavyzdžių užfiksuotas rytų Vokietijoje esančiame Košeno mieste. Birželio 28 dieną temperatūra ten pakilo iki 41,7 laipsnio Celsijaus.

„Copernicus“ vertinimai grindžiami palydovų, laivų ir antžeminių meteorologijos stočių surinktais duomenimis. Pasak ekspertų, tokie rezultatai rodo, kad visa klimato sistema toliau kaupia perteklinę šilumą.

Rekordą pasiekė ir vandenynų paviršius

Kol Europa kentėjo nuo karščio sausumoje, pasaulio vandenynuose taip pat buvo užfiksuota išskirtinė temperatūra. Vidutinė jūros paviršiaus temperatūra už poliarinių regionų ribų birželį siekė apie 20,8 laipsnio Celsijaus.

Tai maždaug 0,01 laipsnio daugiau nei ankstesnis birželio rekordas, užfiksuotas 2024 metais. Nors skirtumas atrodo labai nedidelis, mokslininkai pabrėžia, kad jis pasiektas jau ir taip neįprastai šilto vandenyno fone.

Vandenynai sugeria didelę dalį klimato sistemoje susikaupiančios šilumos. Ji pasiskirsto netolygiai, todėl atskiruose regionuose susidaro ilgai trunkantys neįprastai šilto vandens laikotarpiai, vadinami jūrinėmis karščio bangomis.

Birželį tokios sąlygos ypač išryškėjo vakarinėje Viduržemio jūros dalyje ir prie Europos Atlanto vandenyno pakrantės. Ilgai išliekantis šiltas vanduo gali pakenkti jūrų ekosistemoms, sutrikdyti žuvų migraciją ir paveikti žvejybą.

Prie rekordiškai aukštos temperatūros galėjo prisidėti ir El Ninjo reiškinys, keičiantis šilumos pasiskirstymą Ramiajame vandenyne. Vis dėlto klimatologai pabrėžia, kad ilgalaikę vandenynų šilimo tendenciją pirmiausia lemia žmogaus veikla ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas.

Karščio pasekmės jau jaučiamos

Rekordiniai rodmenys nėra vien statistika. Karščio bangos laikomos viena pavojingiausių ekstremalių oro sąlygų rūšių Europoje. Ypač didelė rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat sergantiesiems širdies, kraujagyslių ar kvėpavimo sistemos ligomis.

Ilgai trunkant aukštai temperatūrai organizmas sunkiau atvėsta, didėja širdies ir kitų organų apkrova. Tyrimų duomenimis, rekordiškai karšta 2022 metų vasara Europoje galėjo būti susijusi su daugiau kaip 61 tūkst. mirčių.

Karštis taip pat didina sausrų ir miškų gaisrų pavojų. Po šilto gegužės mėnesio daugelyje vietovių dirvožemis jau buvo išdžiūvęs, todėl birželio kaitra dar labiau pablogino padėtį. Kai kuriuose regionuose sumažėjo upių vandens lygis, nukentėjo žemės ūkis, o Prancūzijoje ir Iberijos pusiasalyje kilo dideli miškų gaisrai.

Mokslininkai perspėja, kad tokios karščio bangos Europoje tampa nebe išimtimi, o vis dažniau pasikartojančiu reiškiniu. Todėl vis svarbesnės tampa ankstyvo perspėjimo sistemos, miestų želdinimas, pastatų pritaikymas karščiui ir efektyvesnis vandens išteklių valdymas.