Vandenynai ir upės netenka deguonies: mokslininkai perspėja apie rimtą grėsmę

Vandenynuose, ežeruose, upėse ir pakrančių vandenyse visame pasaulyje sparčiai mažėja deguonies. Tarptautinė tyrėjų komanda, vadovaujama Kalifornijos universiteto San Diege Scripps okeanografijos instituto specialistų, perspėja, kad ši problema tampa viena rimčiausių grėsmių aplinkai.

Mokslininkų teigimu, deguonies mažėjimas glaudžiai susijęs su visuotiniu atšilimu, tarša, vandenynų rūgštėjimu ir biologinės įvairovės nykimu. Kai kurie šio proceso padariniai gali išlikti šimtmečius, todėl per kelias žmonių kartas jų gali nepavykti panaikinti.

Viena pagrindinių problemos priežasčių yra klimato kaita. Vandeniui šylant, jame lieka mažiau deguonies. Padėtį taip pat blogina žemės ūkio ir buitinės nuotekos, kurios į vandens telkinius atneša per daug maistinių medžiagų. Dar viena priežastis – sutrikusi natūrali vandens cirkuliacija vandenyno gelmėse, todėl deguonis sunkiau pasiekia gilesnius sluoksnius.

Mažėjantis deguonies kiekis trikdo svarbius biologinius ir cheminius procesus, kurie padeda reguliuoti Žemės klimatą. Kartu tai kelia grėsmę visai vandens gyvybei – nuo mikroskopinių organizmų iki žuvų, ryklių ir jūros žinduolių. Nors banginiai, delfinai ir ruoniai kvėpuoja oru, jie taip pat nukenčia, nes dėl deguonies trūkumo mažėja jų maisto ir nyksta natūralios buveinės.

Tyrimo autoriai mano, kad deguonies trūkumas vandenyje turėtų būti oficialiai pripažintas viena pagrindinių planetai kylančių grėsmių kartu su klimato kaita, tarša ir biologinės įvairovės nykimu. Jų teigimu, šios problemos negalima vertinti atskirai, nes ji tiesiogiai susijusi su kitais pasauliniais pokyčiais.