Žemės sukimasis nėra visiškai pastovus – jis nuolat šiek tiek kinta dėl Mėnulio traukos, vandenynų, atmosferos, Žemės gelmių procesų ir ledynų tirpsmo. Nauji moksliniai vertinimai rodo, kad žmogaus sukelta klimato kaita gali lėtinti planetos sukimąsi tokiu tempu, kokio, mokslininkų teigimu, nebuvo mažiausiai kelis milijonus metų. Tačiau tai nereiškia, kad diena staiga taps pastebimai ilgesnė.
Kas iš tikrųjų vyksta su Žemės sukimu
Žemė sukasi aplink savo ašį, todėl turime dieną ir naktį. Paprastai sakome, kad para trunka 24 valandas, tačiau labai tikslūs matavimai rodo, kad reali dienos trukmė šiek tiek svyruoja.
Šie svyravimai nėra naujiena. Žemės sukimąsi veikia:
- Mėnulio ir Saulės trauka;
- vandenynų potvyniai ir atoslūgiai;
- atmosferos judėjimas;
- Žemės branduolio ir mantijos procesai;
- ledo, vandens ir masės pasiskirstymas planetos paviršiuje.
Ilgalaikėje perspektyvoje Mėnulio trauka pamažu lėtina Žemės sukimąsi. Dėl šio poveikio dienos ilgėja maždaug milisekundėmis per šimtmetį, o ne sekundėmis per metus.
Kodėl čia įsitraukia klimato kaita
Esminė detalė yra masės persiskirstymas. Kai Grenlandijos, Antarktidos ir kalnų ledynų ledas tirpsta, vanduo iš aukštų platumų patenka į pasaulio vandenynus. Dalis šios masės pasiskirsto arčiau pusiaujo.
Tai veikia panašiai kaip čiuožėjas ant ledo: kai jis ištiesia rankas į šalis, sukasi lėčiau. Kai masė pasislenka toliau nuo sukimosi ašies, Žemės sukimasis taip pat gali šiek tiek sulėtėti. Mokslininkų vertinimu, nuo 2000 metų dėl šio poveikio dienos ilgėjimo tempas padidėjo iki maždaug 1,3 milisekundės per šimtmetį, o esant didelėms emisijoms ateityje jis gali dar augti.
Ką reiškia teiginys apie 3,6 milijono metų
Frazė „nieko panašaus neįvyko per 3,6 mln. metų“ skamba lyg katastrofos antraštė, bet mokslinis kontekstas kur kas tikslesnis.
Kalbama ne apie tai, kad Žemė pradėjo suktis pavojingai ar nenuspėjamai. Kalbama apie pokyčio tempą, susijusį su dabartiniu ledynų tirpsmu ir jūros lygio kilimu. Tyrėjai lygina dabartinius procesus su geologine praeitimi, kai jūros lygis ir ledo kiekis taip pat keitėsi, tačiau paprastai tai vyko kitais tempais ir kitomis sąlygomis.
Ką verta suprasti paprastai
Šį atradimą galima išskaidyti į tris dalis:
- Ledynai tirpsta, vandens masė persiskirsto.
Tai keičia planetos masės balansą. - Masės persiskirstymas veikia sukimąsi.
Kai daugiau masės atsiduria toliau nuo sukimosi ašies, planeta sukasi truputį lėčiau. - Poveikis labai mažas, bet išmatuojamas.
Žmogus to nepajus kasdien, tačiau itin tikslios laiko sistemos tokias milisekundes fiksuoja.
Praktika rodo, kad būtent čia dažnai atsiranda klaidinantis įspūdis: skaitytojas pamato žodžius „precedento neturintis“ ir įsivaizduoja staigų pavojų. Iš tikrųjų mokslininkai kalba apie labai mažą, bet geofiziškai reikšmingą pokytį.
Ar dėl to turėtume nerimauti kasdien?
Kasdienio gyvenimo prasme – ne. Jūs nepabusite vėliau, laikrodžiai nepradės rodyti kitokio laiko, o paros trukmės pokytis nebus juntamas žmogaus organizmui.
Tačiau technologijų pasaulyje milisekundės turi reikšmę. Tikslus laikas svarbus:
- palydovinei navigacijai;
- kosminiams skrydžiams;
- interneto infrastruktūrai;
- finansiniams sandoriams;
- telekomunikacijų sistemoms;
- tarptautiniam laiko sinchronizavimui.
Dėl Žemės sukimosi netolygumų pasaulyje naudojamos keliamosios sekundės. Pastaraisiais metais mokslininkai ir laiko matavimo specialistai diskutuoja net apie galimą „neigiamą keliamąją sekundę“, kai iš laiko sistemos tektų ne pridėti, o atimti sekundę. Tai būtų istoriškai neįprastas žingsnis, nors nauji tyrimai rodo, kad tirpstantys poliariniai ledai tokį sprendimą gali atidėti. (AP News)
Kodėl vieni tyrimai kalba apie lėtėjimą, o kiti – apie greitėjimą?
Čia slypi painiausia dalis. Žemės sukimasis nėra viena paprasta kreivė, kuri visada juda tik viena kryptimi.
Trumpesniais laikotarpiais planeta gali suktis šiek tiek greičiau arba lėčiau dėl atmosferos, vandenynų, Žemės branduolio ir kitų veiksnių. Pavyzdžiui, 2022 m. birželio 29 d. buvo fiksuota viena trumpiausių dienų nuo tikslių atominių matavimų pradžios – ji buvo maždaug 1,59 milisekundės trumpesnė už 24 valandas.
Tuo pat metu ilgalaikėje perspektyvoje Mėnulio potvyninis poveikis ir ledo tirpsmo sukeltas masės persiskirstymas gali veikti priešinga kryptimi – ilginti dieną. Todėl vienoje antraštėje galima matyti „Žemė sukasi greičiau“, o kitoje – „Žemės sukimasis lėtėja“. Abi gali būti teisingos, jei kalbama apie skirtingus laikotarpius ir skirtingus mechanizmus.
Paprasta lentelė: kas veikia Žemės sukimąsi
| Veiksnys | Poveikis | Ką tai reiškia |
|---|---|---|
| Mėnulio trauka | Ilgainiui lėtina sukimąsi | Dienos labai pamažu ilgėja |
| Tirpstantys ledynai | Gali lėtinti sukimąsi | Vandens masė persiskirsto arčiau pusiaujo |
| Žemės branduolio procesai | Gali trumpam keisti sukimosi greitį | Pokyčiai sunkiai prognozuojami |
| Atmosfera ir vandenynai | Sukelia trumpalaikius svyravimus | Dienos ilgis gali kisti milisekundėmis |
| Dideli žemės drebėjimai | Gali labai nežymiai pakeisti masės pasiskirstymą | Poveikis realus, bet mažas |
Ko ši naujiena nereiškia
Tokios temos dažnai apauga perdėtomis interpretacijomis, todėl verta aiškiai atskirti faktus nuo baimių.
Ši naujiena nereiškia, kad:
- Žemė netrukus sustos;
- para greitai taps pastebimai ilgesnė;
- žmonės pajus sukimosi pokytį savo kūnu;
- tai yra artėjančios katastrofos ženklas;
- pasikeis metų laikai ar gravitacija.
Ji reiškia ką kita: žmogaus veikla jau daro poveikį ne tik atmosferai ar vandenynams, bet ir labai tiksliems planetos fiziniams parametrams. Tai nėra kasdien juntamas poveikis, bet jis pakankamai aiškus, kad būtų matomas geodezijos, palydovų ir laiko matavimo duomenyse.
Kodėl mokslininkams tai svarbu
Iš pirmo žvilgsnio milisekundės atrodo nereikšmingos. Tačiau mokslui jos yra signalas, kad planetos sistemos tarpusavyje susijusios daug glaudžiau, nei atrodo iš kasdienio gyvenimo.
Ledynų tirpsmas kelia jūros lygį. Kylantis jūros lygis keičia vandens masės pasiskirstymą. Masės pasiskirstymas veikia Žemės sukimąsi. O sukimosi pokyčiai turi reikšmės laiko matavimo sistemoms ir kosminėms technologijoms.
Svarbi detalė, kurią daugelis pamiršta: ši istorija nėra apie tai, kad diena rytoj pailgės taip, jog reikės keisti darbo grafiką. Ji apie tai, kad klimato kaita paliečia net tuos procesus, kuriuos ilgai laikėme beveik nekintamais.
Kaip apie tai rašyti neperlenkiant lazdos
Jeigu šia tema rengiamas populiarus tekstas, geriausia vengti katastrofinių formuluočių. Intriga galima, bet ji neturi klaidinti.
Tikslesnės formuluotės būtų tokios:
- „Mokslininkai nustatė, kad klimato kaita gali lėtinti Žemės sukimąsi“
- „Dienos ilgėja milisekundėmis: kodėl tai svarbu mokslininkams“
- „Tirpstantys ledynai veikia net Žemės sukimąsi“
- „Žemės para keičiasi, bet žmogus to nepajus“
Mažiau tikslios arba klaidinančios formuluotės:
- „Žemės sukimasis sustoja“
- „Dienos netrukus taps ilgesnės“
- „Mokslininkai skelbia katastrofą“
- „Žemei gresia precedento neturintis pavojus“
Trumpa pabaiga
Žemės sukimasis keičiasi, tačiau tai nėra staigus ar kasdien juntamas reiškinys. Mokslininkų dėmesį patraukė tai, kad tirpstantys ledynai ir kylantis jūros lygis gali lėtinti planetos sukimąsi geologiškai neįprastu tempu. Žmogui tai reiškia ne ilgesnį rytą lovoje, o dar vieną įrodymą, kad klimato kaita veikia net labai subtilius planetos mechanizmus.
