Kamera stovi, bet greičio gali visai nematuoti: Lietuvos keliuose daugėja ženklų, kuriuos vairuotojai supranta klaidingai

Vairuotojas pamato ženklą su kamera, trumpam atleidžia akceleratorių, pravažiuoja įrenginį ir vėl grįžta prie ankstesnio greičio. Tačiau šis įprotis Lietuvos keliuose tampa vis rizikingesnis. Ne kiekviena kamera matuoja tik momentinį greitį, ne kiekvienas kontrolės ruožas baigiasi ties matomu stulpu, o kai kurios sistemos tikrina visai kitus pažeidimus.

Nuo 2024 metų pabaigos Lietuvoje naudojami skirtingi automatinės eismo kontrolės ženklo variantai. Vienas informuoja apie įrenginius, fiksuojančius ne greičio, o kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kitas žymi vietą, kurioje kontroliuojamas greitis ir, esant techninėms galimybėms, gali būti tikrinami papildomi pažeidimai. Būtent šio skirtumo nemaža dalis vairuotojų vis dar nepastebi.

Dar daugiau ženklų keliuose atsirado įsigaliojus reikalavimui prieš stacionarius momentinio ir vidutinio greičio matuoklius papildomai nurodyti konkrečioje vietoje galiojantį greičio ribojimą. „Via Lietuva“ skelbė, kad prie momentinių matuoklių numatyta pastatyti daugiau kaip 150 tokių ženklų, o prie vidutinio greičio kontrolės ruožų – daugiau kaip 250.

Tačiau papildomas ženklinimas vairuotojams padeda tik tada, kai jis perskaitomas teisingai. Vien pažįstamo kameros simbolio pamatyti neužtenka – reikia įvertinti visą ženklų derinį, papildomas lenteles ir tai, kur tiksliai prasideda kontrolės ruožas.

Ženklas su kamera nebūtinai reiškia tik baudą už greitį

Dalis vairuotojų iki šiol kiekvieną automatinės kontrolės ženklą supranta vienodai: netoliese stovi greičio matuoklis. Tačiau dabar naudojami du skirtingos paskirties ženklo „Automatinė eismo kontrolė“ variantai.

Pirmasis variantas gali žymėti įrenginius, fiksuojančius kitus pažeidimus, tačiau nematuojančius greičio. Antrasis naudojamas prieš greitį kontroliuojančias stacionarias sistemas. Tokia kamera, jeigu turi reikiamas technines galimybes, kartu gali fiksuoti ir kitus pažeidimus.

Automatinės sistemos gali tikrinti, ar transporto priemonė turi galiojančią techninę apžiūrą ir privalomąjį draudimą. Jos taip pat naudojamos važiavimui degant draudžiamam šviesoforo signalui, neteisėtam važiavimui viešajam transportui skirta juosta, kelių naudotojo mokesčio nesumokėjimui, netinkamam sustojimui ar stovėjimui bei nesustojimui prie STOP ženklo fiksuoti.

Todėl važiuoti pro kamerą leistinu greičiu dar nereiškia, kad sistema neturės ką užfiksuoti. Automobilis gali būti nufotografuotas dėl pažeidimo, apie kurį vairuotojas tuo metu net nepagalvojo.

Tai ypač aktualu miestuose. Pavyzdžiui, Klaipėdoje kameros naudojamos A juostų kontrolei, o jų vietos gali būti keičiamos. Vairuotojas gali nesuprasti, kodėl gavo protokolą, nes pro kamerą važiavo lėtai, tačiau pažeidimas buvo susijęs ne su greičiu, o su neteisėtai pasirinkta eismo juosta.

Vidutinio greičio ruože svarbus ne vienas skaičius spidometre

Dar viena klaida – manyti, kad vidutinio greičio kontrolės ruože užtenka sulėtinti prie pirmosios ir paskutinės kameros. Šios sistemos veikimo principas kitoks: užfiksuojamas automobilio įvažiavimo ir išvažiavimo laikas, o pagal nuvažiuotą atstumą apskaičiuojamas vidutinis greitis.

Jeigu didžiąją ruožo dalį vairuotojas važiuoja gerokai greičiau, paskutinėmis sekundėmis sumažintas greitis ankstesnio važiavimo nepanaikina. Sistema vertina visą kelionę tarp kontrolės taškų, o ne vien tai, ką spidometras rodė važiuojant pro kamerą.

Kai kurie vairuotojai mano galintys „anuliuoti“ viršijimą trumpam sustoję šalikelėje ar neleistinoje vietoje. Matematiškai sustojimas iš tiesų sumažintų vidurkį, tačiau dėl tokio bandymo galima padaryti kitą pažeidimą arba sukelti pavojų. Vidutinio greičio ruožas nėra kvietimas skubėti, o vėliau stovėti kelkraštyje laukiant, kol praeis kelios minutės.

Kontrolės pradžią ir ruožo ilgį reikia vertinti pagal ženklą bei šalia jo esančią papildomą lentelę. Ženklas gali būti įrengtas dar prieš faktinę kontrolės pradžią: pagal numatytą tvarką jo galiojimas paprastai prasideda už 50–100 metrų gyvenvietėje arba už 150–300 metrų ne gyvenvietėje, jeigu papildoma lentelė nenurodo kitokio atstumo.

Taigi kamera nebūtinai stovi tiksliai ten, kur vairuotojas pamato ženklą. Ženklinimas iš anksto įspėja apie artėjančią kontrolę, kad nereikėtų staigiai stabdyti prie pat įrenginio.

Jei nėra ženklo, tai dar nereiškia, kad niekas nematuoja

Naujoji ženklinimo tvarka numato, kad prieš stacionarius greičio matuoklius būtų įrengti tiek apie kontrolę informuojantys, tiek leistiną greitį nurodantys ženklai. Šis reikalavimas taikomas stacionarioms sistemoms, tačiau Lietuvos keliuose dirba ir mobilieji matuokliai.

Policijos skelbtais duomenimis, be stacionarių ir vidutinio greičio matavimo sistemų, naudojami mobilieji „PoliScan FM1“ prietaisai, rankiniai matuokliai ir tarnybiniuose automobiliuose sumontuota įranga. Per vieną 2025 metų greičio kontrolės savaitę mobiliaisiais prietaisais buvo užfiksuoti 1 936 pažeidimai, o rankine ir automobiliuose įmontuota įranga – dar 775.

Todėl išvada „ženklo nėra, vadinasi, matuoklio irgi nėra“ yra klaidinga. Nuolatinis ženklas leidžia atpažinti stacionarios kontrolės vietą, bet neatšaukia galimybės, kad greitį kitoje atkarpoje tikrina policijos ekipažas ar mobilusis prietaisas.

Kitas pavojingas įprotis – staigus stabdymas vos pamačius kamerą. Jei vairuotojas iki tol važiavo per greitai, netikėtas greičio sumažinimas gali sukelti pavojų iš paskos važiuojantiems. Saugiausias sprendimas yra ne medžioti matuoklių vietas, o greitį pasirinkti pagal ženklus ir eismo sąlygas dar prieš pasirodant kontrolės įrangai.

Naujas ženklinimas klaidina ir ten, kur kameros nėra

Vairuotojai klysta ne tik vertindami matuoklius. Keliuose atsiranda naujų ženklų, simbolių ir juostų, kurių reikšmė priklauso nuo viso jų derinio. Vienas dažniausių pavyzdžių – A ir A+ eismo juostos.

Paprasta raide A pažymėta juosta skirta maršrutiniam transportui. A+ juosta gali būti leidžiama ir kitoms transporto priemonėms, tačiau tik toms, kurių simboliai nurodyti ant ženklo arba važiuojamojoje dalyje. Elektromobilis neturi automatinės teisės važiuoti kiekviena A+ juosta – joje turi būti pavaizduotas elektromobilio simbolis. Tas pats principas taikomas motociklams.

Kita dažna klaida susijusi su elektromobilių įkrovimo vietomis. Elektromobilio simbolis nereiškia, kad vieta skirta neribotai stovėti vien todėl, kad automobilis varomas elektra. Pasibaigus įkrovimui transporto priemonę reikia patraukti kaip įmanoma greičiau, nebent ženklai nurodo kitokią stovėjimo tvarką.

Neaiškumų kyla ir kelių remonto vietose, kai senos baltos linijos nevisiškai pašalintos, o šalia pastatyti laikini ženklai ar įrengtas laikinas ženklinimas. Galiojančios Kelių eismo taisyklės nustato, kad kelio ženklo ir horizontaliojo ženklinimo reikalavimams nesutampant reikia vadovautis kelio ženklu. Jei naudojami kintamos informacijos ženklai, pirmenybė teikiama būtent tuo metu juose rodomiems nurodymams.

Tai reiškia, kad pažįstamas kelias nėra pasiteisinimas važiuoti iš atminties. Remonto metu įprasta eismo juosta gali būti uždaryta, leistinas greitis sumažintas, o važiavimo kryptis pakeista net tada, kai senasis ženklinimas dar šiek tiek matomas.

Lietuvos keliuose veikiančios sistemos vis rečiau apsiriboja viena funkcija, o ženklų reikšmė vis dažniau priklauso nuo mažos papildomos lentelės ar piktogramos. Dėl to svarbiausia klaida yra ne konkretaus simbolio nežinojimas, o įprotis į ženklą pažvelgti tik akies krašteliu.

Kamera gali matuoti vidutinį greitį, tikrinti techninę apžiūrą arba fiksuoti važiavimą draudžiama juosta. A+ gali būti skirta elektromobiliui, bet tik vienoje konkrečioje gatvėje. O ženklas prieš matuoklį gali stovėti gerokai anksčiau nei prasideda pati kontrolė.

Todėl naujų ženklų ir kamerų nereikėtų vertinti kaip dar vieno bandymo „pagauti“ vairuotoją. Didžiausia rizika atsiranda tada, kai žmogus mano jau žinantis jų reikšmę ir nebeskaito to, kas iš tikrųjų parodyta kelyje.