Vairuotojai mano, kad turi 200 metrų: iš tikrųjų kameros greitį fiksuoja skirtingai

Pakelėje pasirodo greičio matuoklis, vairuotojas atleidžia akceleratorių ir žvilgteli į spidometrą. Dar kelios sekundės, trumpas stabdymas – ir pro kamerą automobilis pravažiuoja leistinu greičiu. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad pažeidimas nebuvo užfiksuotas. Lietuvoje naudojama skirtinga greičio kontrolės įranga, todėl vienos visiems matuokliams tinkamos „200 metrų taisyklės“ nėra.

Svarbu atskirti tris dalykus: atstumą, kuriuo prietaisas matuoja greitį, vietą, kurioje padaroma pažeidimo nuotrauka, ir kelio ruožą, kuriame skaičiuojamas vidutinis greitis. Šie dalykai nėra tapatūs. Lietuvos policijos skelbiami įrangos aprašymai rodo, kad naudojamos ir lazerinės, ir radiolokacinės sistemos, galinčios matuoti artėjančių arba tolstančių transporto priemonių greitį.

Vieno matuoklio atstumo negalima pritaikyti visoms kameroms

Lietuvoje naudojamas „PoliScan FM1“, vairuotojams geriau pažįstamas kaip „trikojis“, veikia lazeriniu principu. Policija nurodo, kad jis gali automatiškai matuoti ir fiksuoti tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį. Gamintojas VITRONIC savo techninių duomenų puslapyje šiam modeliui nurodo 15–75 metrų veikimo intervalą. Tačiau šio skaičiaus negalima paversti universaliu atsakymu apie visą Lietuvos greičio kontrolės įrangą.

Konkretaus prietaiso veikimą reikia vertinti pagal jo modelį, patvirtintą naudojimo tvarką ir įrengimo sąlygas. Vien kameros korpuso išvaizda neleidžia patikimai nuspręsti, kur prasideda matavimo zona. Be to, automobilio fotografavimas ir greičio nustatymas nebūtinai vyksta tuo pačiu momentu. Todėl orientuotis į mintį „dar neprivažiavau objektyvo, vadinasi, laiko turiu“ nėra pagrindo.

Matomas blyksnis taip pat nėra patikimas pažeidimo indikatorius. VITRONIC nurodo skirtingus apšvietimo variantus, tarp jų – nematomą infraraudonąjį apšvietimą. Vairuotojas gali nepastebėti fiksavimo momento, nors įranga savo darbą jau atliko.

Ženklas apie kontrolę nesuteikia papildomo atstumo sulėtinti

Lietuvos vairuotojams būtina atskirti informaciją apie greičio kontrolę nuo paties greičio apribojimo. Susisiekimo ministerija skelbia, kad prie stacionariųjų momentinio ir vidutinio greičio matavimo sistemų įrengiami apie kontrolę informuojantys bei leistiną greitį nurodantys ženklai. Tačiau tai nėra leidimas iki kameros važiuoti greičiau.

Pavyzdžiui, jeigu įvažiuojate į ruožą, kuriame ženklu nustatytas 70 km/val. apribojimas, tinkamą greitį reikia pasiekti ties apribojimo pradžia. Toliau matomas matuoklis nesukuria papildomos atkarpos, kurioje dar būtų galima viršyti greitį. KET 127 punktas įpareigoja važiuoti neviršijant leistino greičio ir kartu įvertinti kelio, transporto priemonės, oro bei eismo sąlygas.

Atstumas nuo informacinio ženklo iki kameros taip pat neparodo prietaiso matavimo nuotolio. Ženklo paskirtis – informuoti, o įrangos paskirtis – atlikti matavimą. Šių dviejų atstumų sutapatinimas ir sukuria klaidingą įsitikinimą, kad vairuotojas dar turi tam tikrą metrų skaičių „pasitaisyti“.

Vidutinio greičio ruože svarbus visas važiavimo laikas

Vidutinio greičio matavimo sistemoje klausimas „už kiek metrų kamera pamatuoja?“ apskritai neatskleidžia veikimo principo. Sistema užfiksuoja transporto priemonę ruožo pradžioje ir pabaigoje, o pagal atstumą bei sugaištą laiką apskaičiuoja vidutinį greitį. Būtent taip šių sistemų veikimą aiškina „Via Lietuva“.

Paprastas pavyzdys: jeigu visame 5 kilometrų ruože leidžiama važiuoti 90 km/val., važiuojant tokiu pastoviu greičiu jam įveikti reikia 3 minučių ir 20 sekundžių. Jei atkarpa įveikiama per 3 minutes, vidutinis greitis siekia 100 km/val. Trumpas pristabdymas prie paskutinės kameros savaime nepanaikina anksčiau sukaupto laiko skirtumo.

Taip pat reikia stebėti ženklus pačiame kontroliuojamame ruože. Susisiekimo ministerija pabrėžia, kad jame gali būti nustatytas kitoks greičio apribojimas, kuriuo vairuotojai privalo vadovautis. Todėl bendras vidurkis nėra leidimas trumpesnėje atkarpoje nepaisyti mažesnio leistino greičio.

Staigus stabdymas gali sukurti dar vieną problemą

Jeigu momentinis greitis jau išmatuotas, vėlesnis sulėtinimas ankstesnio rezultato nepakeičia. Tačiau staigus stabdymas gali netikėtai užklupti iš paskos važiuojantį vairuotoją. KET 135.4 papunktis draudžia staigiai stabdyti, kai tai nebūtina eismo saugumui. Tai nereiškia, kad viršijant greitį nereikia jo mažinti – mažinti reikia saugiai, nesukeliant papildomo pavojaus.

Praktinė taisyklė Lietuvos keliuose paprasta: greitį derinkite prie galiojančio apribojimo ir važiavimo sąlygų, o ne prie spėjamo kameros nuotolio. Leistinas greitis galioja visame atitinkamame ruože. Matuoklio modelio atpažinimas ar nepastebėtas blyksnis šios pareigos nekeičia.