Pinigai „pabėga“ iš namų: kur, pagal senus įsitikinimus, nereikėtų laikyti santaupų
Yra žmonių, kurie pinigus laiko tik banko sąskaitoje ir apie jokias „namų slėptuves“ negalvoja. Tačiau yra ir tokių, kurie vis tiek nori turėti grynųjų namuose: netikėtai situacijai, kelionei, meistrui, turgui ar tiesiog ramybės jausmui. Vieni pinigus deda į stalčių, kiti slepia knygose, treti laiko vokelyje tarp dokumentų, o dar kiti turi savo mažą „slaptą vietą“, apie kurią, jų manymu, niekas nežino.
Tačiau liaudiški įsitikinimai sako, kad pinigams svarbu ne tik kiekis, bet ir vieta. Seniau buvo tikima, kad pinigai turi savo energiją: vienur jie „užsibūna“, kaupiasi ir pritraukia daugiau gerovės, o kitur – tarsi išslysta iš rankų. Žmogus gauna atlyginimą, bando taupyti, nieko labai brangaus neperka, bet mėnesio pabaigoje vis tiek stebisi: kur viskas dingo?
Žinoma, finansines problemas dažniausiai lemia ne mistika, o realūs dalykai: pajamos, išlaidos, įpročiai, skolos, kainos ir planavimas. Tačiau senieji prietarai apie pinigų laikymą iki šiol įdomūs todėl, kad jie atspindi paprastą mintį: su pinigais reikia elgtis tvarkingai, atsargiai ir pagarbiai.
Pagal liaudiškus įsitikinimus, kai kurios namų vietos santaupoms visai netinka. Sakoma, kad jos gali pritraukti ne sėkmę, o nuolatinį trūkumą.
Prieškambaris ir vieta prie durų: pinigai čia ilgai neužsibūna
Viena nepalankiausių vietų pinigams laikyti, pagal senus įsitikinimus, yra prie įėjimo į namus. Tai gali būti prieškambario stalčius, lentyna prie durų, spintelė batams, raktų dėžutė ar bet kokia vieta šalia slenksčio.
Kodėl ši vieta laikyta bloga? Slenkstis visada buvo suvokiamas kaip riba tarp namų ir išorinio pasaulio. Per jį išeina žmonės, ateina svečiai, įnešamos naujienos, dulkės, rūpesčiai ir svetima energija. Todėl tikėta, kad pinigai, laikomi arti durų, namuose neužsibūna – jie tarsi kartu su žmogumi „išeina“ lauk.
Toks prietaras turi ir labai praktišką pusę. Prieškambaris nėra pati saugiausia vieta. Čia dažnai sukasi svečiai, kurjeriai, meistrai, vaikai, kaimynai, o daiktai paliekami skubant. Jei pinigai guli per arti durų, juos lengviau pamesti, netyčia išleisti ar tiesiog pamiršti, kur padėjote.
Todėl net jei į prietarus nežiūrite rimtai, pinigų laikymas prie įėjimo nėra geriausias sprendimas. Tai vieta, kur viskas juda, o santaupos, kaip sakydavo senoliai, mėgsta ramybę.
Miegamasis: pinigai „užmiega“ ir nustoja augti
Iš pirmo žvilgsnio miegamasis atrodo visai tinkama vieta santaupoms. Čia mažiau svetimų akių, daugiau privatumo, daiktai saugomi asmeniškiau. Tačiau liaudiški įsitikinimai sako ką kita: miegamasis skirtas poilsiui, o pinigai čia tarsi „užmiega“.
Pagal tokį požiūrį, pinigai turi judėti, dirbti, augti, sugrįžti ir daugintis. Jei jie laikomi ten, kur žmogus miega, ilsisi ir atsitraukia nuo kasdienio veiksmo, jų energija tampa pasyvi. Kitaip tariant, pinigai nebepritraukia naujų galimybių, o tiesiog guli.
Šis prietaras ypač dažnai siejamas su santaupomis, paslėptomis po čiužiniu, pagalve, spintoje tarp patalynės ar naktiniame stalelyje. Tokios vietos atrodo patogios, bet pagal įsitikinimus jos labiau tinka poilsiui, o ne finansinei sėkmei.
Čia vėl galima įžvelgti ir praktišką mintį. Pinigai, įkišti tarp drabužių ar patalynės, gali būti pamiršti, netyčia išskalbti, išmesti ar rasti ne to žmogaus. Be to, jei santaupos laikomos be jokios sistemos, jas sunkiau kontroliuoti.
Todėl miegamasis, pagal seną logiką, nėra blogas kambarys pats savaime, bet pinigams jis per tylus. Jame jie neva ilsisi kartu su žmogumi, o ne pritraukia naują gausą.
Vonios kambarys ir tualetas: pinigai „išplaunami“ su vandeniu
Vonios kambarys, tualetas, skalbykla ar bet kuri vieta šalia vandentiekio pagal liaudiškus įsitikinimus laikoma labai netinkama pinigams. Čia viskas siejama su vandeniu: vanduo teka, nubėga, išplauna, išneša. Todėl buvo tikima, kad pinigai tokiose vietose taip pat neužsibūna.
Sakoma, kad pinigai, laikomi šalia kriauklės, vonios, klozeto, skalbyklės ar kanalizacijos, gali „nutekėti“ iš namų per smulkias, nereikalingas išlaidas. Lyg ir nieko didelio neperki, bet vis atsiranda nenumatytų sąskaitų: čia kažkas sugenda, čia reikia vaistų, čia nupirkai smulkmenų, čia vėl piniginė tuščia.
Šis prietaras gana vaizdingas, bet kartu ir praktiškas. Vonios kambaryje drėgna, todėl grynieji pinigai gali būti pažeisti. Banknotai gali sudrėkti, supelyti, prarasti tvarkingą išvaizdą. Jei pinigai laikomi stalčiuje prie kosmetikos, skalbimo priemonių ar vandens vamzdžių, tai nėra nei patogu, nei saugu.
Be to, vonios kambarys yra vieta, kurioje dažnai valoma, plaunama, keičiami daiktai, išmetamos pakuotės. Mažos slėptuvės tokiose vietose gali būti netyčia ištuštintos kartu su nereikalingais daiktais.
Todėl pagal senus įsitikinimus pinigų nereikėtų laikyti ten, kur yra nuolatinis vandens judėjimas. Pinigams reikia stabilumo, o vanduo simbolizuoja tekėjimą ir išėjimą.

Šalia viryklės ar židinio: pinigai gali „sudegti“
Kita vieta, kurios pagal prietarus reikėtų vengti, yra arti ugnies šaltinių. Tai viryklė, orkaitė, krosnis, židinys ar net vieta, kur dažnai laikomi karšti puodai. Buvo tikima, kad pinigai šalia ugnies „sudega“ – ne tiesiogiai, o per dideles, staigias ir nemalonias išlaidas.
Toks įsitikinimas labai aiškus: ugnis naikina, sunaudoja, paverčia daiktus pelenais. Todėl pinigai, laikomi šalia ugnies, neva gali greitai išnykti. Vieną dieną jų yra, kitą – jau reikia remontuoti automobilį, pirkti buitinę techniką, mokėti už nenumatytas paslaugas ar dengti skolą.
Praktiškai tokia vieta taip pat nėra protinga. Virtuvėje daug garų, riebalų, temperatūrų svyravimų, maisto produktų, valymo priemonių. Banknotai gali susitepti, prisigerti kvapų ar būti netyčia sugadinti. O laikyti pinigus šalia karščio šaltinio tiesiog nesaugu.
Virtuvė, beje, ne visada laikyta bloga vieta pinigams. Priešingai – daugelyje tradicijų virtuvė siejama su namų gausa, maistu ir šeimos gerove. Tačiau pinigai turėtų būti laikomi toliau nuo viryklės, vandens ir šiukšliadėžės. Kitaip tariant, virtuvė gali būti palanki, bet tik tvarkingoje, sausoje ir saugioje vietoje.
Knygose su liūdnu turiniu: pinigai sugeria ne tą nuotaiką
Viena populiariausių slėptuvių – knygos. Seniau žmonės pinigus dažnai dėdavo tarp puslapių, nes tai atrodė saugu ir nepastebima. Tačiau liaudiški įsitikinimai sako, kad ne kiekviena knyga tinka pinigams laikyti.
Nerekomenduojama pinigų slėpti detektyvuose, tragedijose, dramose, liūdnose istorijose ar knygose, kuriose daug nelaimių, skurdo, netekčių ir neigiamos energijos. Buvo tikima, kad pinigai sugeria aplinkos nuotaiką, todėl laikomi tokiose knygose jie gali pritraukti sunkumus, konfliktus ar trūkumą.
Žinoma, tai skamba simboliškai. Tačiau pati mintis gana įdomi: jei jau pinigus dedate į knygą, rinkitės tokią, kuri jums siejasi su sėkme, augimu, išmintimi ar geromis emocijomis. Ne su tragedija, kriminalu ar nelaiminga pabaiga.
Praktiškai knygos kaip slėptuvė taip pat turi trūkumų. Pinigus galima pamiršti, knygą paskolinti, atiduoti, parduoti ar išmesti. Tokios istorijos nutinka dažniau, nei atrodo. Žmogus po metų atverčia seną knygą ir randa banknotą, o kartais kaip tik praranda pinigus, nes nebeprisimena, kur juos įdėjo.
Todėl jei jau naudojate knygą kaip slėptuvę, bent jau žinokite, kokią ir kodėl.
Nuotraukų albumuose šalia mirusiųjų nuotraukų
Dar viena vieta, kuri pagal įsitikinimus laikoma netinkama, yra nuotraukų albumai, ypač jei pinigai laikomi šalia mirusių artimųjų nuotraukų. Seniau buvo tikima, kad tokia vieta susijusi su praeitimi, netektimi ir sustingusia energija. Pinigai ten tarsi praranda gyvybingumą.
Šis prietaras jautrus, nes nuotraukų albumai daugeliui žmonių yra labai asmeniški. Jie saugo prisiminimus, šeimos istoriją, artimųjų veidus ir svarbias akimirkas. Tačiau būtent dėl to jie nėra tinkamiausia vieta pinigams. Prisiminimai ir santaupos priklauso skirtingoms namų sritims.
Pagal liaudišką logiką, pinigai turėtų būti laikomi ten, kur yra gyvybės, tvarkos ir judėjimo į priekį. O senos nuotraukos dažnai siejamos su tuo, kas jau praėjo. Todėl pinigų slėpimas tokiuose albumuose neva gali pritraukti sąstingį.
Praktiškai toks būdas taip pat rizikingas. Nuotraukų albumai gali būti vartomi svečių, vaikų, giminaičių. Jie gali būti perkeliami, tvarkomi, paveldimi ar supakuojami remontuojant namus. Pinigai tarp nuotraukų gali būti lengvai pamiršti.
Geriau palikti albumams tai, kam jie skirti – prisiminimus.
Įtrūkę, nešvarūs ar sudužę indai
Kai kurie žmonės pinigus laiko puodeliuose, dubenėliuose, vazelėse ar senuose induose. Tai gali atrodyti patogu, ypač smulkiems pinigams. Tačiau pagal liaudiškus įsitikinimus pinigų negalima laikyti sudužusiuose, įtrūkusiuose, nešvariuose ar nenaudojamuose induose.
Sudužęs ar įtrūkęs indas simbolizuoja trūkumą, nuostolį ir skylę. Buvo tikima, kad per tokią „skylėtą“ energiją pinigai iš namų išteka taip pat, kaip vanduo iš įskilusio puodelio. Jei indas nešvarus, tai dar blogiau – pinigai tarsi laikomi nepagarbiai.
Čia prietaras labai aiškiai susijęs su tvarka. Jei norite kaupti pinigus, jie turi būti laikomi švariai, gražiai ir apgalvotai. Ne įmesti bet kur, ne sugrūsti į seną suskilusį puodelį, ne palikti tarp trupinių ar dulkių.
Net jei tai tik monetos, verta turėti tvarkingą dėžutę, taupyklę ar voką. Pinigai, laikomi bet kaip, dažniau ir išleidžiami bet kaip. O kai jie turi savo vietą, žmogus labiau mato, kiek turi ir kam kaupia.
Kur pagal įsitikinimus geriausia laikyti santaupas
Pagal liaudiškus tikėjimus pinigams labiausiai tinka tvarkinga, sausa, švari ir rami vieta. Ji neturėtų būti prie durų, vandens, ugnies, šiukšlių ar sugedusių daiktų. Svarbu, kad pinigai būtų ne išmėtyti, o sudėti aiškiai ir pagarbiai.
Dažnai palankiomis vietomis laikoma svetainė arba virtuvė, bet tik tada, jei pinigai padėti atokiau nuo viryklės, kriauklės ir šiukšliadėžės. Svetainė siejama su namų gyvybe, bendravimu ir aktyvumu, o virtuvė – su maistu ir gausa. Tačiau bet kuriuo atveju svarbiausia tvarka.
Pinigus patariama laikyti gražioje dėžutėje, medinėje skrynelėje, tvirtame voke, tvarkingame stalčiuje ar specialioje taupyklėje. Kai kuriuose įsitikinimuose sėkmei naudojamas raudonas vokas, nes raudona spalva siejama su energija, judėjimu ir pritraukimu.
Banknotai turėtų būti ištiesinti, nesuglamžyti ir sudėti pagal nominalus. Tai ne tik prietaras, bet ir patogumas. Kai pinigai tvarkingai sudėti, žmogus geriau supranta, kiek jų turi, mažiau blaškosi ir rečiau išleidžia neapgalvotai.
Taip pat nereikėtų maišyti santaupų su atsitiktiniais čekiais, senais lapeliais, neveikiančiomis kortelėmis, sulūžusiais papuošalais ar kitais nereikalingais daiktais. Jei vieta skirta pinigams, ji ir turėtų būti skirta pinigams.
Svarbiausia ne prietaras, o požiūris į pinigus
Galima tikėti tokiais dalykais, galima į juos žiūrėti su šypsena. Tačiau net ir skeptiškai nusiteikęs žmogus gali pastebėti paprastą tiesą: pinigai geriau kaupiasi tada, kai su jais elgiamasi tvarkingai.
Jeigu grynieji mėtosi po kišenes, stalčius, senas knygas, prieškambarį ir virtuvės kampus, žmogui sunkiau kontroliuoti savo finansus. Atrodo, kad pinigų dar yra, bet jie kažkur dingsta. Vieną banknotą išleidai smulkmenoms, kitą pamiršai, trečią netyčia ištraukei su senais dokumentais.
Kai pinigai turi aiškią vietą, keičiasi ir elgesys. Lengviau taupyti, lengviau suskaičiuoti, lengviau nuspręsti, kam jie skirti. Tvarkingai padėtos santaupos psichologiškai atrodo svarbesnės nei atsitiktinai į stalčių įmesti pinigai.
Todėl senieji įsitikinimai apie pinigų vietą namuose gali būti suprantami ir praktiškai. Jie primena: nelaikykite santaupų bet kur, nelaikykite jų nešvariai, nelaikykite šalia to, kas simbolizuoja išėjimą, nuostolį ar chaosą.
Pinigai mėgsta ne magiją, o aiškumą. Ir jei norite, kad jų namuose būtų daugiau, pradėti galima nuo labai paprasto dalyko – skirti jiems tvarkingą, saugią ir sąmoningai pasirinktą vietą.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.