Iš grotelių pučia šaltai, o automobilyje vis tiek tvanku – kur dingsta visa vėsa?

Iš grotelių pučia vėsus oras, o nugara vis tiek limpa prie sėdynės. Atrodytų, kondicionierius veikia, todėl salone turėtų greitai pasidaryti malonu, tačiau po dešimties minučių vis dar norisi praverti langą. Toks prieštaravimas dažnai suklaidina vairuotoją: pirmoji mintis – baigiasi freonas, nors problema gali slėptis visai kitur.

Ypač aiškiai tai pasijunta automobiliui kelias valandas pastovėjus saulėje. Prietaisų skydelis įkaitęs, sėdynės karštos, o pro nedideliu greičiu pučiančias angas ateinanti vėsa tiesiog nespėja pakeisti viso salono oro. Vairuotojas sumažina nustatytą temperatūrą iki minimumo, sustiprina ventiliatorių, tačiau rezultatas menkas – daugiau triukšmo, o gaivos beveik nėra.

Jeigu oras iš ventiliacijos angų iš tiesų yra šaltas ar bent aiškiai vėsus, šaltnešio sistema tikriausiai dar atlieka savo darbą. Tuomet reikia žiūrėti ne vien į tai, kokios temperatūros oras pučiamas, bet ir kiek jo patenka į saloną, kur jis nukreipiamas ir kokį orą sistema bando atvėsinti.

Vėsos yra, tačiau ji nepasiekia keleivių

Viena dažniausių tokios situacijos priežasčių – užsikimšęs salono oro filtras. Per jį į automobilį patenka ventiliacijos sistemos oras, todėl filtre susikaupus dulkėms, žiedadulkėms, lapų dalelėms ar kitam purvui oro srautas pastebimai susilpnėja. Ventiliatorius gali ūžti garsiai, iš grotelių gali sklisti vėsa, bet jos tūrio nepakanka visam salonui atšaldyti.

Tai ypač vargina šeimą, keliaujančią pilnu automobiliu. Priekyje sėdintis vairuotojas dar jaučia vėsų gūsį į veidą, o galinėje sėdynėje keleiviams tvanku. Kuo daugiau žmonių salone, tuo greičiau kaupiasi šiluma ir drėgmė, todėl silpnas oro srautas tampa ne smulkiu nepatogumu, o pagrindine problema.

Oro kelią gali riboti ir netinkamai nukreiptos arba uždarytos ventiliacijos angos. Kartais po žiemos jos lieka nukreiptos į stiklą ar kojas, o vasarą vairuotojas tik sumažina temperatūrą ir tikisi greito rezultato. Jeigu vėsus oras nepaskirstomas po saloną, prie grotelių bus šalta, tačiau ties galinėmis sėdynėmis ar pečių aukštyje išliks karšta.

Silpną srautą gali lemti ne tik filtras. Susidėvėjęs ventiliatorius, neveikiantys jo greičiai, užstrigusios oro paskirstymo sklendės ar užteršti sistemos paviršiai taip pat trukdo vėsai pasiekti saloną. Vien iš garso nustatyti gedimą sunku: garsiai dirbantis ventiliatorius nebūtinai reiškia, kad per angas praeina pakankamai oro.

Iš grotelių pučia šaltai, o automobilyje vis tiek tvanku – kur dingsta visa vėsa?Nuotrauka: Asociatyvi nuotrauka

Kondicionierius kartais be reikalo vėsina lauko karštį

Svarbu patikrinti, ar įjungta oro recirkuliacija. Jei sistema nuolat ima įkaitusį orą iš lauko, kondicionieriui tenka jį vėsinti iš naujo, o per karščius tai gali trukti gerokai ilgiau. Recirkuliacijos režimu jau atvėsintas salono oras vėl leidžiamas per sistemą, todėl temperatūra paprastai krinta greičiau.

Vis dėlto vien recirkuliacijos mygtukas problemos neišsprendžia, jei automobilio vidus įkaitęs lyg šiltnamis. Pirmomis minutėmis naudinga trumpai atverti langus ar duris ir išleisti karščiausią orą, o tik tada uždaryti saloną bei įjungti kondicionierių. Priešingu atveju sistema turi kovoti ne tik su lauko temperatūra, bet ir su nuo sėdynių, kilimėlių bei apdailos sklindančia šiluma.

Automatinė klimato kontrolė gali pati keisti srautą, recirkuliaciją ir oro kryptį, tačiau jos darbą neretai sujaukia nuolat ranka perjunginėjami nustatymai. Vienas keleivis uždaro groteles, kitas sumažina ventiliatoriaus greitį, o vairuotojas nustato žemiausią temperatūrą ir laukia stebuklo. Skaičius ekrane neparodo, kaip greitai salonas atvės – tai tik sistemos nustatymas, o ne garantuota tuo metu pučiamo oro temperatūra.

Tvankumo pojūtį sustiprina ir drėgmė. Kondicionierius turėtų ne vien vėsinti, bet ir sausinti orą, todėl veikiančioje sistemoje salone paprastai darosi lengviau kvėpuoti. Jei langai linkę rasoti, jaučiamas drėgnas ar nemalonus kvapas, o vėsa greitai dingsta, sistemą verta patikrinti išsamiau, o ne apsiriboti šaltnešio papildymu.

Prieš pildant sistemą verta atlikti kelis paprastus patikrinimus

Pirmiausia reikėtų įvertinti ne pojūtį prie vienos grotelės, o bendrą sistemos darbą. Ar oro srautas sustiprėja perjungus ventiliatorių į aukštesnę padėtį? Ar oras panašiai pučia iš skirtingų angų? Ar pakeitus kryptį jis iš tiesų pradeda eiti į stiklą, kojas ar keleivių zoną? Tokie paprasti bandymai gali parodyti, kad bėda susijusi su oro paskirstymu.

Tuomet verta prisiminti, kada paskutinį kartą keistas salono filtras. Jį tenka keisti ne tik dėl kondicionieriaus efektyvumo – švarus filtras svarbus ir dėl dulkių, žiedadulkių bei kvapų. Tačiau aklai pirkti naujų dalių taip pat nereikia: jei filtras švarus, o srautas vis tiek menkas, priežasties turėtų ieškoti specialistas.

Servise verta prašyti ne vien „papildyti freono“, bet patikrinti visą sistemą: oro srautą, ventiliatorių, sklendes, aušinimo veikimą ir galimus nuotėkius. Šaltnešio kiekis nėra eksploatacinis nustatymas, kurį reikėtų reguliariai papildyti neieškant priežasties. Jei jo iš tiesų trūksta, svarbu suprasti, kur jis dingo, o ne trumpam užmaskuoti problemą.

Verslui čia taip pat tenka atsakomybė aiškiai paaiškinti vairuotojui, kas tikrinama ir kodėl. Žmogus pyksta ne todėl, kad automobiliui prireikė remonto, o todėl, kad sumokėjęs už vieną procedūrą po kelių dienų vėl sėdi tvankiame salone. Sąžininga diagnostika dažnai sutaupo daugiau nei greitas papildymas, atliktas neįvertinus oro srauto ir kitų sistemos dalių.

Veikiantis kondicionierius nėra vien šaltas gūsis į delną. Tikrasis rezultatas matomas tada, kai vėsa tolygiai pasiekia visą saloną, sumažėja drėgmė ir po keliolikos minučių nebereikia kovoti su nustatymais. Jei grotelės šaltos, o automobilyje vis tiek tvanku, pirmiausia ieškokite ne daugiau šalčio, o vietos, kurioje tas šaltis pakeliui prarandamas.