Ar galima nupjauti kaimyno medžio šakas virš savo sodo: viską lemia vienas niuansas ir Lietuvos įstatymai

Vasaros vakarą sode vėl krenta obuoliai, tik ne nuo jūsų obels. Virš lysvių persisvėrusios kaimyno medžio šakos užstoja saulę, brauko per šiltnamio stogą, o po lietaus nuo jų dar ilgai varva ant tako. Rankos pačios tiesiasi prie genėtuvo, tačiau būtent šioje vietoje lengva iš ramaus kaimyniško nepatogumo pereiti į rimtą ginčą.

Atrodo paprasta: kas auga jūsų sklypo pusėje, tas ir turėtų būti jūsų reikalas. Vis dėlto medžio šaka nėra vien paprastas svetimas daiktas, atsiradęs už tvoros. Perskaičius iki galo paaiškės, kada ją galima tvarkyti savo jėgomis, kada pirmiausia verta kalbėtis su kaimynu ir kodėl vienas veiksmas su genėtuvu gali sugadinti santykius ilgam.

Tokios situacijos ypač dažnos senesniuose soduose ir tankiau užstatytuose priemiesčių kvartaluose. Medžiai augo dešimtmečiais, tvoros buvo perstatytos, sklypai pasikeitė savininkais, o šakos neklausia, kur baigiasi vieno žmogaus kantrybė ir prasideda kito nuosavybė.

Šaka virš jūsų lysvės dar nereiškia, kad medis jūsų

Pirmas dalykas, kurį svarbu atskirti, yra pats medis ir jo į jūsų sklypą patekusi dalis. Jei kamienas auga kaimyno žemėje, medis priklauso jam, net jeigu šakos plačiai nusidriekusios virš jūsų daržo. Negalima savavališkai imtis tokių veiksmų, kurie medį suluošintų, pakenktų jo būklei ar iš esmės pakeistų jo formą.

Tačiau Civilinis kodeksas numato svarbų niuansą: žemės sklypo savininkas gali nupjauti į jo sklypą persisvėrusias kaimyno medžių ir krūmų šakas, taip pat nukirsti šaknis, jeigu jos trukdo naudotis jo sklypu. Kitaip tariant, įstatymas leidžia ginti savo erdvę, bet ne suteikia teisę „nubausti“ kaimyną už neprižiūrimą medį.

Būtent čia ir prasideda riba, kurią kasdienybėje ne visada lengva pamatyti. Viena yra atsargiai pašalinti virš šiltnamio kabančią, kelią užstojančią ar sklypo priežiūrai trukdančią šaką. Visai kita – nugenėti didelę lajos dalį taip, kad medis liktų kreivas, pradėtų džiūti arba taptų pavojingas per stipresnį vėją.

Didžiausia klaida – griebtis pjūklo supykus

Dažniausiai konfliktas gimsta ne dėl vienos šakos. Jis kyla po kelių sezonų, kai šeima vis pjauna į kiemą krentančius lapus, po lietaus valo latakus, o pomidorai šiltnamyje stiebiasi į šviesą, kurios vis mažiau. Vieną dieną kantrybė baigiasi, ir žmogus nusprendžia problemą išspręsti per vieną popietę.

Tačiau pykčio metu nupjauta storesnė šaka gali kainuoti daugiau nei atrodo. Kaimynas gali teigti, kad medis buvo sugadintas, o jei darbai atlikti neatsargiai ir šaka nukrenta ant tvoros, šiltnamio ar automobilio, ginčas jau sukasi ne apie šešėlį, o apie žalą ir atsakomybę. Jei medis saugotinas, auga saugomoje teritorijoje ar jo tvarkymui taikomi papildomi reikalavimai, savavališki veiksmai gali sukelti dar daugiau problemų.

Yra ir visai žemiška priežastis neskubėti. Didelės šakos gali būti įtemptos, sutrūnijusios, susipynusios su elektros ar ryšio laidais. Lipti kopėčiomis prie tvoros ir bandyti jas nupjauti vienam žmogui – ne drąsa, o rizika. Kartais tai, kas atrodo kaip kaimyno nepriežiūra, iš tiesų reikalauja arboristo, o ne savaitgalio genėjimo įrankių.

Ar galima nupjauti kaimyno medžio šakas virš savo sodo: viską lemia vienas niuansas ir Lietuvos įstatymaiNuotrauka: Unsplash / Garvit Nama

Kiekvienas mato kitą to paties medžio pusę

Žmogui, kurio sklypą užtemdo šakos, rūpi jo daržas, švara ir galimybė normaliai naudotis savo žeme. Tėvams nemalonu, kai virš vaikų žaidimų vietos kabo sausos šakos, o vyresniam žmogui papildomas lapų grėbimas ar užsikimšę lietvamzdžiai tampa ne menka smulkmena. Mažame sklype net keli metrai svetimos lajos gali pakeisti visą kiemo pojūtį.

Kita pusė taip pat ne visuomet elgiasi iš blogos valios. Medžio savininkas gali net nepastebėti, kiek šakos išsiplėtė už tvoros, ypač jei pats retai būna sode. Jam senas medis gali reikšti pavėsį, privatumą, prisiminimą apie ankstesnius šeimininkus ar tiesiog vienintelę žalumą kieme. Išgirdęs, kad kaimynas ketina „nupjauti pusę medžio“, jis natūraliai ima gintis.

Dar sudėtingiau, kai kalbama apie šaknis. Jos gali kilnoti trinkeles, lįsti po lysvėmis ar artėti prie statinių, tačiau jų nukirtimas gali išbalansuoti medį ir padidinti jo virtimo riziką. Todėl įstatymo suteikta teisė nereiškia, kad kiekvienas techniškai įmanomas pjūvis yra protingas sprendimas.

Ramus pokalbis dažnai sutaupo daugiau nei teisingumas ant popieriaus

Prieš imantis darbų verta aiškiai pasakyti kaimynui, kas konkrečiai trukdo: ne abstrakčiai „jūsų medis per didelis“, o kad šaka remiasi į šiltnamį, uždengia langą, kelia pavojų takui ar neleidžia prižiūrėti tvoros. Naudinga parodyti problemą vietoje, susitarti dėl laiko ir aptarti, kas atliks darbus. Toks pokalbis dažnai pakeičia toną: vietoje kaltinimo atsiranda bendra užduotis.

Jei susitarti nepavyksta, saugiausia fiksuoti situaciją nuotraukomis ir raštu pranešti, kokias į jūsų sklypą persisvėrusias šakas planuojate pašalinti. Tai nėra mandagumo pertekliaus ženklas – vėliau bus aišku, kad sprendėte konkrečią problemą, o ne slapta niokojote svetimą turtą. Kai kyla abejonių dėl medžio būklės, saugotinumo ar darbų apimties, protinga pasikonsultuoti su savivaldybe ar medžių priežiūros specialistu.

Genint reikėtų apsiriboti tik tuo, kas patenka į jūsų sklypą ir realiai trukdo juo naudotis. Neverta kirsti „dėl visa ko“, peržengti ribos ar palikti po darbų šakų kaimyno kieme. Jei darbai didesni, geriau juos atlikti tinkamu sezonu ir patikėti žmogui, kuris supranta, kaip pjauti nepadarant žalos medžiui bei aplinkai.

Galiausiai šaka virš tvoros nėra vien botanikos ar teisės klausimas. Įstatymas leidžia žmogui apginti savo sklypą, bet geras sprendimas prasideda anksčiau nei pjūklo garsas. Nes už tvoros gyvena ne tik medis – ten gyvena žmogus, su kuriuo po genėjimo dar reikės sveikintis.