Tamsa kamerų neapgauna: kodėl neprisisegę vairuotojai naktį matomi net geriau

Dalis vairuotojų vis dar važiuoja taip, lyg saugos diržas būtų smulkmena. Iki parduotuvės juk netoli. Mieste greitis nedidelis. Galinėje sėdynėje „niekas nemato“. O naktį, atrodo, kamera išvis turėtų matyti tik žibintus ir numerius.

Bet šiuolaikinės eismo stebėjimo sistemos veikia kitaip, nei daugelis įsivaizduoja. Kai kuriose šalyse jau naudojamos dirbtinio intelekto kameros, kurios fiksuoja ne tik greitį ar numerius, bet ir tai, kas vyksta automobilio salone: ar vairuotojas laiko telefoną, ar jis prisisegęs saugos diržą, ar priekyje sėdintis keleivis važiuoja saugiai.

Ir paradoksas toks: tamsoje tokios kameros kartais mato net aiškiau nei saulėtą dieną.

Lietuvoje diržus turi segėti visi

Pirmiausia verta priminti paprastą taisyklę: saugos diržas nėra pasirinkimas pagal nuotaiką. Lietuvoje Kelių eismo taisyklės numato, kad transporto priemonėje su įrengtais saugos diržais juos privalo užsisegti ir vairuotojas, ir keleiviai, nepriklausomai nuo to, kur sėdi. Policijos skelbiamuose KET paaiškinimuose taip pat nurodoma, kad diržas turi būti užsegtas per petį ir per juosmenį arba taip, kaip numatė transporto priemonės gamintojas.

Tai reiškia, kad mitas apie galinę sėdynę yra tik mitas. Jei gale yra saugos diržai, juos reikia segėti. Ir ne tik dėl baudos.

Neprisisegęs žmogus avarijos metu tampa pavojingas ne tik sau. Smūgio metu gale sėdintis keleivis gali būti mestas į priekį ir sunkiai sužaloti priekyje sėdinčius žmones. Lietuvos transporto saugos administracija taip pat primena, kad gale sėdintis ir diržo nesegintis keleivis rizikuoja ne tik savo sveikata ar gyvybe, bet ir gali sužaloti kitus automobilyje esančius žmones.

Už saugos diržų naudojimo tvarkos pažeidimą vairuotojams ir keleiviams gresia bauda. Lietuvos policija 2025 m. priminė, kad už šį pažeidimą numatyta bauda nuo 30 iki 90 eurų, o pakartotiniu atveju gali būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 2 mėnesių.

Kodėl kamera salone mato daugiau, nei atrodo

Žmogui atrodo, kad automobilio salonas yra privati erdvė: stiklas, atspindžiai, tamsinti langai, šešėliai, striukė, rankos ant vairo. Tačiau modernios kelių stebėjimo sistemos žiūri ne taip, kaip žmogaus akis.

Pavyzdžiui, Australijos Viktorijos valstijoje naudojamos mobiliojo telefono ir saugos diržų pažeidimų kameros turi infraraudonųjų spindulių blykstes, kurios apšviečia ne tik numerius, bet ir automobilio saloną. Sistema fotografuoja transporto priemones bet kuriuo paros metu, o dirbtinis intelektas iš pradžių atrenka galimus pažeidimus, po to juos dar tikrina žmogus.

Panašios sistemos naudojamos ir Jungtinėje Karalystėje. Sasekso policija skelbia, kad aukštos raiškos kameros su infraraudonųjų spindulių blykste gali fiksuoti aiškius vaizdus per priekinį stiklą dieną, naktį ir įvairiomis oro sąlygomis, o AI algoritmai ieško galimų pažeidimų, tokių kaip telefono naudojimas ar neprisisegtas saugos diržas.

Paprastai tariant, kamera ieško labai konkretaus dalyko – įstrižos diržo linijos per žmogaus kūną. Jei jos nematyti, sistema gali pažymėti vaizdą kaip galimą pažeidimą. Tada nuotrauka keliauja papildomam tikrinimui.

Kodėl naktį kamera gali matyti geriau

Dieną viskas atrodo paprasčiau: šviesu, vadinasi, matosi geriau. Bet automobilio salone tai ne visada tiesa.

Saulė sukuria atspindžius ant priekinio stiklo. Vienas kampas blizga, kitas skendi šešėlyje. Vairuotojas gali dėvėti tamsius drabužius, o juodas diržas susilieti su megztiniu ar striuke. Kartais kamera mato ne žmogaus krūtinę, o saulės dėmę, lango atspindį arba tamsų salono plotą.

Naktį situacija kitokia. Nėra saulės atspindžių, todėl sistema pati „susikuria“ apšvietimą. Infraraudonieji spinduliai žmogaus akiai beveik nepastebimi, bet kameros jutikliui jie leidžia gauti aiškų, dažnai juodai baltą salono vaizdą. Tokiu vaizdu kompiuteriui lengviau atskirti formas, kūno padėtį ir saugos diržo liniją.

Būtent todėl klaidinga manyti, kad tamsoje galima likti nepastebėtam. Kai kurioms sistemoms tamsa net padeda, nes pašalina dienos šviesos chaosą – atspindžius, šešėlius ir staigius kontrastus.

Tamsinti stiklai nebūtinai išgelbės

Dar vienas paplitęs įsitikinimas – jei langai tamsinti, kamera salono nematys. Tačiau tokios sistemos dažnai kuriamos būtent tam, kad veiktų per automobilio stiklus ir skirtingomis apšvietimo sąlygomis.

Australijos Viktorijos transporto saugos institucijos aiškina, kad šios kameros fotografuoja artėjančius automobilius, turi žemiau ir aukščiau montuojamus kampus, o infraraudonųjų spindulių apšvietimas naudojamas salono vaizdui gauti.

Tai nereiškia, kad kiekviena kamera kiekvieną kartą matys idealiai. Stiklo būklė, kampas, drabužiai, rankos padėtis, salonas, oro sąlygos – viskas turi įtakos. Bet pasitikėti tuo, kad „tamsintas stiklas paslėps“, yra labai silpna strategija.

Dar silpnesnė strategija – diržo kištukai, prisegtas diržas už nugaros ar kiti bandymai apgauti sistemą. Net jei vieną kartą tai ir nebūtų užfiksuota, avarijos metu toks „triukas“ nieko neapsaugo. Diržas turi laikyti žmogaus kūną, o ne tik nutildyti automobilio signalą.

Dirbtinis intelektas nėra paskutinis teisėjas

Svarbu suprasti ir kitą pusę. AI kamera paprastai pati nepriima galutinio sprendimo, kad žmogus tikrai kaltas. Ji atrenka galimą pažeidimą.

Viktorijos valstijos sistemoje dirbtinis intelektas atmeta vaizdus, kuriuose nemato galimo pažeidimo, o tuos, kuriuose įtaria telefono naudojimą ar neprisisegtą diržą, perduoda nepriklausomiems pareigūnams peržiūrėti.

Tai svarbu, nes klaidų gali būti. Stora žieminė striukė gali paslėpti diržą. Tamsūs drabužiai gali susilieti su juodu diržu. Vairuotojo ranka, palinkimas ar trumpas judesys gali uždengti dalį vaizdo. Todėl žmogaus peržiūra tokiose sistemose reikalinga būtent tam, kad nebūtų baudžiama vien pagal neaiškų algoritmą.

Vis dėlto vairuotojui iš to mažai paguodos, jei jis iš tiesų važiavo neprisisegęs. Šiuolaikinės kameros nebesiremia vien akivaizdžiais vaizdais, kai vairuotojas matomas iš arti per sustabdymą. Jos dirba dideliu atstumu, automatiškai, nuolat ir labai kantriai.

Kodėl bauda – tik mažiausia problema

Daug vairuotojų apie saugos diržą pradeda galvoti tik tada, kai kalba pasisuka apie baudą. Bet bauda yra pati mažiausia dalis.

Diržas saugo ne nuo policijos. Jis saugo nuo smūgio.

Saugos diržas laiko žmogaus kūną sėdynėje, kai automobilis staiga sustoja, slysta, verčiasi ar atsitrenkia. Be diržo žmogus juda toliau – į vairą, stiklą, panelę, priekinę sėdynę arba net lauk iš automobilio. Oro pagalvė taip pat nėra stebuklinga apsauga. Ji veikia kartu su diržu. Jei žmogus neprisisegęs ir smūgio metu juda netinkama kryptimi, oro pagalvė gali sužaloti labai rimtai.

LTSA primena, kad susidūrimo metu neprisisegęs žmogus dėl smūgio jėgos gali išdaužti stiklą, išskristi per priekinį langą ar susižaloti atsitrenkęs į salono dalis.

Todėl „važiuoju tik kelis kilometrus“ nėra argumentas. Daug avarijų nutinka visai netoli namų – važiuojant į parduotuvę, degalinę, darbą ar mokyklą.

Kodėl naktį pažeidėjų gali būti daugiau

Jei naktį fiksuojama daugiau neprisisegusių vairuotojų, priežastis gali būti ne viena.

Pirmiausia, dalis žmonių tamsoje tiesiog atsipalaiduoja. Mažiau automobilių, mažiau policijos ekipažų akyse, tuštesnės gatvės – ir atsiranda klaidingas jausmas, kad taisyklės tarsi mažiau galioja. Kažkas išvažiuoja iš kiemo „tik iki degalinės“, kažkas po darbo pavargęs nebenori segtis, kažkas mano, kad naktį niekas nepamatys.

Antra, kaip tik naktį kamera gali gauti švaresnį vaizdą dėl infraraudonųjų spindulių apšvietimo. Kai nėra saulės atspindžių, sistema aiškiau mato saloną. Taigi dalis pažeidimų, kurie dieną gali būti sunkiau įžiūrimi, naktį tampa akivaizdesni.

Trečia, naktį vairuotojai dažniau pavargę. Nuovargis mažina dėmesingumą. Žmogus gali pamiršti diržą, važiuoti automatiškai, nesusikaupti. Bet būtent tada diržas dar svarbesnis, nes reakcija prastesnė, o klaidos kaina didesnė.

Jeigu bauda atrodo neteisinga

Automatinės sistemos, kaip ir bet kokia technologija, gali suklysti. Jei žmogus gauna baudą ir mano, kad buvo prisisegęs, pirmiausia reikia atidžiai peržiūrėti pranešime pateiktą informaciją, nuotrauką, datą, laiką, vietą ir apskundimo tvarką.

Tokiose situacijose gali padėti vaizdo registratorius, ypač jei jis filmuoja ir automobilio saloną. Kartais ginčą gali lemti nuotraukos kokybė, drabužių spalva, keleivio padėtis ar net ant sėdynės padėtas daiktas, kurį sistema palaikė žmogumi. Tačiau svarbiausia laikytis pranešime nurodytų terminų ir tvarkos, nes kiekvienoje šalyje jie gali skirtis.

Vis dėlto geriausias būdas išvengti ginčų yra labai paprastas – užsisegti diržą prieš pajudant. Ne tada, kai pamatėte kamerą. Ne tada, kai išvažiavote į didesnę gatvę. Ne tada, kai keleivis priminė. Prieš pajudant.

Kamera gali būti nemaloni staigmena, bet avarija – dar blogesnė

Naujos eismo kontrolės technologijos daugeliui vairuotojų nepatinka. Jos atrodo kaip dar vienas būdas bausti, stebėti ir gaudyti. Tačiau saugos diržo atveju klausimas labai žemiškas: žmogus arba prisisegė, arba ne.

Bauda gali sugadinti dieną. Pakartotinis pažeidimas gali kainuoti dar daugiau. Bet avarija neprisisegus gali kainuoti sveikatą, kito žmogaus gyvybę arba visą likusį gyvenimą.

Todėl naktis nėra pasiteisinimas. Tamsintas stiklas nėra apsauga. Galinė sėdynė nėra išimtis. O kamera, jei tokia sistema naudojama, gali pamatyti daugiau, nei atrodo.

Saugos diržas užsisega per sekundę. Kartais būtent ta sekundė ir yra visa riba tarp nemalonaus sustojimo po smūgio ir tragedijos.